1 nuotr.Teisingumo ministerija siūlo dar labiau liberalizuoti lotyniškų rašmenų naudojimą asmens dokumentuose - pirštu baksnoja į Konstitucinį Teismą.
Anot projekto, Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatyme nurodyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė gali būti nurašomi paraidžiui ar perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu šio piliečio arba vieno iš jo tėvų, senelių, prosenelių ar kitų protėvių pagal tiesiąją giminystės liniją kitos valstybės pilietybės turėjimo laikotarpiu vardas ir (ar) pavardė nelietuviškais rašmenimis buvo ar yra įrašyti dokumento šaltinyje. Išskyrus atvejus, kai nelietuviškais rašmenimis vardas ir (ar) pavardė buvo įrašyti dokumentuose, išduotuose ne lietuvių kalba dabartinėje Lietuvos teritorijoje iki 1990 m. kovo 11 d.
Taigi, pagal numatytą išimtį dokumento šaltiniu nelaikytini dokumentai, išduoti ir (arba) sudaryti ne lietuvių kalba dabartinėje Lietuvos teritorijoje iki 1990 m. kovo 11 d. (ne Lietuvos valstybingumo laikotarpiais). Tačiau Konstitucinis Teismas išaiškino, kad tokia nuostata prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
Todėl Teisingumo ministerija siūlo nustatyti, kad tiktų ir dokumentai, išduoti iki 1990 m. kovo 11 d.
Beje, iki šiol iš viso leista pakeisti ir rašyti asmenvardžius lotyniškos abėcėlės raidėmis (be diakritinių ženklų) 937 asmenims. Sprendimų atsisakyti leisti pakeisti asmenvardžius tuo pagrindu, kad buvo pateikti dokumentai, išduoti ir (arba) sudaryti ne lietuvių kalba dabartinėje Lietuvos teritorijoje iki 1990 m. kovo 11 d. (ne Lietuvos valstybingumo laikotarpiais) nebuvo priimta.
