Maisto kainos Vyriausybei nerūpi

Pastangų - nulis

Maisto produktų kainoms Lietuvoje pasiekus artimą ES vidurkiui lygį, prezidento patarėja Irena Segalovičienė tikina, kad būtų „didžiausia klaida" neieškoti būdų, kaip sušvelninti jų augimo įtaką gyventojams.

Jos teigimu, už tai atsakinga Vyriausybė, kuri esą jau galėjo rasti politinės valios pritaikyti tam tikras pagalbos priemones.

„Visos priemonės yra tinkamos. Tiek Konkurencijos tarybos veikla, tiek analitika, tiek bendrų sprendimų paieška su verslu, tiek žemės ūkio grandinės peržiūra. Viskas tinka, nes reikia pastangų. Jų nėra. Per tiek laiko, kol buvo kalbama, buvo tikrai galima kažką padaryti.

Ir tai yra išskirtinai Vyriausybės darbas, nes tai yra tarpministerinis, tarpinstitucinis dialogo ir didelės politinės valios reikalaujantis klausimas", - antradienį „Žinių radijui" sakė I.Segalovičienė.

Pasak Gitano Nausėdos vyriausiosios patarėjos socialinės ir ekonominės politikos klausimais, priemonių įvairovė yra didelė - gali būti naudojamos šeimos kortelės, svarstoma apie tokią PVM lengvatą, kurios galutinė nauda atitektų vartotojui.

„Matome, ką daro kitos ES šalys ir čia nedaryti nieko yra didžiausia klaida", - akcentavo ji.

Pavyzdžių yra

Jos teigimu, veiksmingų priemonių mažinant maisto kainas ėmėsi Prancūzija, kurios vyriausybė „sudarė tam tikrus susitarimus su prekybos tinklais dėl būtiniausių maisto produktų kainų minimizavimo", prancūzų pavyzdžiu esą pasekė ir Jungtinė Karalystė. Dar kitose šalyse, teigia G.Nausėdos atstovė, maistui taikomi trumpalaikiai antkainiai, PVM lengvatos.Prezidentūra paprašė Finansų, Ekonomikos ir inovacijų bei Žemės ūkio ministerijų peržiūrėti kitų šalių taikomą praktiką ir raštu įvertinti, kokios PVM lengvatos galėtų būti įdiegtos Lietuvoje.

Dar ji pabrėžė, kad PVM lengvatas maistui prieš šios kadencijos parlamento rinkimus siūlė patys valdantieji, todėl ragino šias iniciatyvas prisiminti.

„Kas mus įkvėpė, kad ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariai prieš šio parlamento rinkimus darė diskusijas ir irgi siūlė PVM lengvatų maisto produktams tuometiniai vyriausybei - tartis su prekybos centrais, pasirašyti memorandumą", - dėstė prezidento patarėja.

„Tikrai manome, kad yra pats laikas vykdyti šitą pažadą ir eiti šiuo keliu - pademonstruoti pajėgumus ir bandyti ieškoti tų kelių, o neapsistatyti tokia siena", - pažymėjo I.Segalovičienė.

Maisto taryba

Prezidentūrai išreiškus nepasitenkinimą vangia Vyriausybės reakcija į precendento neturintį maisto kainų augimą Lietuvoje, Seimo narė Rasa Budbergytė ragina svarstyti naujos ekspertinės institucijos, Maisto tarybos, sukūrimą.

Maisto taryba sukurtų platformą skaidriam bendradarbiavimui tarp maisto rinkos dalyvių, gerintų konkurencinę aplinką smulkiems rinkos dalyviams, ieškotų socialinių inovacijų, leisiančių sumažinti maisto kainas.

„Ekonomistai jau prisipažįsta, kad paaiškinti tokį spartų maisto kainų augimą racionaliais argumentais darosi sunku. Ar esame tikri, kad kainų kilimas nebuvo įtakotas didelių rinkos žaidėjų noro pasipelnyti? Visoje Europoje stebime taip vadinamos godumo infliacijos apraiškas, kuomet kainos yra didinamos tyčia, prisidengiant išaugusiais energijos kaštais.

Galiausiai, ar darome viską, kad būtų užkirstas kelias didiesiems prekybininkams piktnaudžiauti savo padėtimi rinkoje? Kodėl tyli Konkurencijos taryba?" - klausia R.Budbergytė.

Parlamentarės įsitikinimu, Maisto tarybos - Vakaruose išbandytas derybų formatas, leidžiantis užtikrinti, kad maisto tiekimo sistema būtų orientuota į vartotojo gerovę.„Štai JAV, Prancūzijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Portugalijoje stebime pavyzdžius, kaip Maisto tarybos prisideda prie skaidrumo maisto rinkoje stiprinimo. Maisto tarybose dalyvauja akademikai, ūkininkai, perdirbėjai, mažmenininkai - visos interesų grupės, kurių sprendimai gali nulemti sveiko ir kokybiško maisto prieinamumą gyventojams", - tikina R.Budbergytė. Pasak politikės, Maisto tarybas ragina steigti ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas.

„Premjerė I.Šimonytė nuolat aiškina, kad PVM lengvata maisto prekėms neveiktų, nes, suprask, prekybininkai kainos skirtumą pasiimtų sau. O ar Vyriausybė bandė su prekybininkais tartis, kaip tai buvo padaryta, pavyzdžiui, Prancūzijoje? Maisto taryba, kaip naujas derybų formatas, leistų užtikrinti, kad visa PVM lengvatos maistui nauda įkristų į vartotojų kišenę", - tikina R.Budbergytė.

Kainų šuoliai

Tarp maisto produktų per metus 14,2 proc. brango mėsa, 13,1 proc. - duona ir grūdų produktai, 15,6 proc. - daržovės, 18,5 proc. - cukrus, uogienė ir saldumynai, 12,2 proc. - vaisiai, 12,3 proc. - žuvis. Pienas ir jo produktai brango 3,9 proc., jokiai kategorijai nepriskirtini maisto produktai - 16,9 proc.