1 nuotr.Nenumaldomai artėjant kalendoriniam pavasariui prisimename ir tai, kokias problemas reikėtų išspręsti iš anksto ir deramai pasiruošti vasarai. Vienas didžiausių galvos skausmų šiltuoju metų laiku - upinių mašalų atakos, nuo jų kenčia ne tik gyvuliai, bet ir turistai, gamtos prieglobsčio ieškantys Lietuvos kurortinėse zonose.
Prieš 17 metų upinių mašalų populiacija Lietuvoje buvo reguliuojama pagal Vyriausybės patvirtintą programą, specialaus biologinio preparato buvo pilama tam tikruose Nemuno ruožuose. Šią Upinių mašalų populiacijos reguliavimo programą įgyvendino Alytaus apskrities viršininko administracija, tačiau 2010-aisiais panaikinus apskrities viršininkų administracijas kraujasiurbiai mašalai vėl sėkmingai veisėsi. Neseniai Aplinkos ministerija dėl mašalų problemos kreipėsi į Pietų Lietuvos savivaldybes. Ministerija savivaldybėms siūlo prašyti lėšų kovai su mašalais iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos. Tam numatoma skirti apie 100 tūkst. eurų, tiesa, 30 proc. projekto vertės turės padengti pačios savivaldybės.
Druskininkų savivaldybės atstovė Diana Sinkevičiūtė pasakojo, jog šią savaitę vykusiame Alytaus regiono plėtros tarybos posėdyje Alytaus regiono savivaldybės nusprendė dalyvauti šiame projekte. Nutarta įgalioti Druskininkų savivaldybę teikti projekto paraišką ir gavus paramą įgyvendinti projektą. Taigi Druskininkų savivaldybė su mašalais pasiruošusi kovoti nedelsiant. Jos teigimu, visos savivaldybės lygiomis dalimis prisidės prie projekto.
Paskambinus į Alytaus rajono savivaldybę ir paklausus, ar ji ras lėšų prisidėti prie projekto mašalų populiacijai reguliuoti, šios meras Algirdas Vrubliauskas sakė dar nieko nežinantis, esą tame posėdyje nedalyvavęs ir dar savo nuomonės neturintis šiuo klausimu. Tačiau, regis, Alytaus rajonas neatsiliks, mat pasiteiravus Varėnos rajono savivaldybės Finansų ir investicijų skyriaus vedėjos Svetlanos Griškevičienės, kaip Varėna rengiasi krapštyti eurus mašalams naikinti, pastaroji teigė, kad visos savivaldybės sutarė ir nėra kalbų, kad su mašalais nebus kovojama aktyviai.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Laimutis Budrys „Vakaro žinioms“ pasakojo, kad buvo vykdomas mašalų monitoringas. Stebima, kad kasmet kraujasiurbių upinių mašalų populiacija tik auga. „Remdamiesi specialistų ir vietos gyventojų nuomone, matome, kad mašalų populiacija pasiekusi kritinę ribą ir būtina imtis skubių priemonių. Sulaukdavome nemažai gyventojų skundų dėl mašalų problemos, net politikai kreipdavosi, visi pernai vasarą jautė mašalų atakas. Žinoma, tai žmonėms kelia nepatogumų“, - sakė L.Budrys. Pasak jo, mašalų problema ypač kelia nerimą Pietų Lietuvos kurortiniams miestams, nes turistai, žinodami, kad neišvengs mašalų, neretai atsisako vykti į tokias zonas. Upinių mašalų stebėsenai, monitoringui Nemuno ruožuose atskirai jau skirta lėšų, taigi stebėsena, ko gero, prasidės kitą mėnesį ar balandžio pradžioje. Specialistų užduotis - prognozuoti, kiek upinių mašalų išsiris gegužės-birželio mėnesiais. Šios prognozės lems, kiek biologinio preparato mašalams naikinti reikės pirkti. Kai upinių kraujasiurbių mašalų lervos pasiekia 5 vystymosi stadiją, išsirita suaugėliai ir jie skraido. Taigi tuo metu biologinio preparato panaudojimas yra efektyviausias.
Paklaustas, ar buvo alternatyvų minėtai mašalų naikinimo programai, L.Budrys tvirtino, kad tarp mokslininkų buvo ir kitokių nuomonių. Vieni sakė, kad upinių mašalų naikinimas biologiniais preparatais yra kišimasis į gamtos reikalus ir reikėtų tiesiog įveisti daugiau žuvų. „Vis dėlto yra riba, kai žmogus turi įsikišti, norėdamas suvaldyti tam tikrus procesus. O mašalų problema išaugo kone iki ekologinės katastrofos, todėl labai gerai parinktas biologinis preparatas, dėl jo veiksmingumo abejonių niekam nekyla“, - kalbėjo Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
