Medicinos stebuklas: gydytojai, turintys dešimt darbų

Gal įmanoma kokybiškai dirbti bent trijose darbovietėse? Pavyzdžiui, Respublikinėje Panevėžio ligoninėje dirbanti, 13 metų darbo stažą turinti kardiologė vieną kartą per savaitę konsultuoja Kaune, privačioje šeimos klinikoje. Taip pat dirba tarptautiniame diagnostikos centre. Tris darbovietes turėti dar įmanoma, nes panašiai regionuose dirba ir retesnių specialybių pedagogai, pvz., geografijos mokytojai.

Gydytojai, besisukantys keliose darbovietėse, tikrai nedirba daugelio įsivaizduojamu ritmu - nuo 8 val. iki 17 val. Greičiausiai jų darbo valandos gerokai trumpesnės, priešingu atveju - paros valandų neužtektų visur kasdien visu etatu dirbti. Iš kitos pusės - nuolat girdime, kad gydytojai skundžiasi mažais atlyginimais, tačiau, jei dirba tik po kelias valandas - iš kur bus tas padorus uždarbis? Norint užsidirbti, tenka ieškotis kelių darbų, kuriuose dirbama tik po kelias valandas.

Vieno etato pakanka mažiau nei pusei

Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje dirbo 13 165 gydytojai. Tūkstančiui gyventojų teko 4,5 gydytojo. Pagal šį rodiklį daugiau gydytojų turi tik Vokietija, Ispanija, Norvegija ir Austrija. Tad per daug darbuotis medikus verčia ne jų statistinis stygius, bet neproporcingas pasiskirstymas ir asmeninis finansinis poreikis.

„Sodros" duomenimis, gydytojas už vieną etatą vidutiniškai uždirba 2800 Eur prieš mokesčius. Tiesa, tai tik vidutinis atlyginimas. Pasidairius į darbo pasiūlymus, matomas kiek kitoks vaizdas. Pvz., vidaus ligų gydytojui provincijoje siūloma 2100-2500 Eur prieš mokesčius, bet įsikūrimui savivaldybė neskiria jokių lėšų. Tad įdomu, per kiek laiko tik tiek uždirbantis gydytojas įsigis savo būstą? Tiesa, palyginus, su kitomis gyventojų grupėmis, gydytojo alga nėra maža. Tačiau, kai žmogus mokosi 10 metų, jis nori būti labiau finansiškai įvertintas nei specialistas, baigęs pusmečio kursus.

Kiek gydytojų pluša ne vienoje darbovietėje? Sprendžiant iš „Sodros", taip darbuojasi 8452 darbštuoliai. Atmetus šį skaičių iš visų praktikuojančių skaičiaus, lieka 4713 gydytojų, dirbančių tik vienoje vietoje. Tai reiškia, jog net 64,3 proc. gydytojų nuolat dirba ne vienoje darbovietėje. Be to, sprendžiant iš „Sodros", 7-iose darbovietėse plušantys uždirba daugiau nei 8-iose ir 9-iose. Tačiau kam ieškoti logikos, kai darbavimasis tokiame skaičiuje darboviečių jau savaime prasilenkia su logika ir žmogaus fizinėmis galimybėmis.

Iš fantastikos srities

Buvęs ilgametis Kauno medicinos akademijos, o vėliau Kauno medicinos universiteto rektorius, medicinos mokslų daktaras Vilius Grabauskas, paklaustas, ar gali gydytojas darbuotis 11-oje darboviečių, tik nusijuokė:

„Ne, tikrai ne. Čia jau būtų kažkas iš fantastikos pasaulio. Neįsivaizduoju, kaip čia galima tiek dirbti, čia aiškiai ne tas žanras.

Niekada neturėjau daugiau kaip etato, kuris apibrėžė mano pagrindinio klinikinio darbo pobūdį. Administracinis darbas tada buvo neapmokestinamas. Tiesiog susiejo su moksliniais tyrimais, pedagogine veikla, o klinikinė dalis neturėjo viršyti pusės etato. Visa tai susidėjo į vieno atlyginimo vienetą, kad žmogus, tas pareigas einantis, galėtų jas fiziškai atlikti.

Dirbti daugelyje etatų - tai fiziškai įvykdyti neįmanoma. Čia greičiausiai statistikoje yra skaičiuojami tik nutolimai nuo centrinės gydymo įstaigos, kuri gal negali suteikti specialistui viso etato. Kai medikai samdomi tik daliai, pavyzdžiui, tik ketvirčiui etato ir važinėja prisidurti į kitas darbovietes. Tada statistiškai susidaro didžiulis darboviečių skaičius.

Aš įsivaizduoju, kad dalis gydytojų atvažiuoja kitur, kad prisidurtų prie pagrindinio atlyginimo, bet tokių antrinių darboviečių vis vien negali būti labai daug. Žmogus negali dirbti 24 valandas per parą. Medikų atlyginimai nėra didžiausi, o jaunam visko reikia. Tai ir šeimos kūrimo metas. Žmogus tiesiog kabinasi į gyvenimą, populiariai kalbant, kol dar jaunas, kol dar sveikata didelius krūvius pakelti leidžia."

Gal dirba tik popieriuje?

Buvęs sveikatos apsaugos ministras, Seimo narys, Aurelijus Veryga užstojo savo kolegas:

„Aš manau, kad jie dirba dideliame skaičiuje ne etatų, bet darboviečių, kur dirba gal tik po keletą valandų per mėnesį ir labai gali būti, kad didelėje dalyje darboviečių iš viso nedirba.

Jei prisimenate, buvo toks atvejis Molėtuose, kai medicinos įstaiga, kad turėtų licenciją, prirašė gydymo specialistų, kurių visai nebuvo.

O realiai daug gydytojų dirba, pavyzdžiui, viešojoje gydymo įstaigoje, taip pat poliklinikoje ar respublikinėje ligoninėje, o po darbo dar važiuoja budėti į kitą ligoninę. Ir ačiū jiems, kad jie, kai specialistų trūksta, taip daro - po budėjimų nemiegoję skuba toliau dirbti. Ne iš gero gyvenimo turbūt.

Tačiau kai kuriais atvejais aš daryčiau prielaidą, kad jie darbovietėse tik įrašyti, o iš tiesų nebūna."

Komentuoja sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona BAUBLYTĖ:

Visi mato nuogus skaičius, kad gydytojai daug uždirba. Nežinau, ar darbo kokybė dirbant ne vienoje vietoje nukenčia, bet ne visi supranta, kad toje 11-oje darboviečių gydytojas dirba gal tik po 0,1 etato labai dažnu atvejų. Taip atsitinka, kai gydymo įstaigoje yra tokių paslaugų, kurių poreikis mažas, bet reikia turėti tą paslaugą, kad įstaiga gautų licenciją. Pavyzdžiui, vaikų traumatologas rajono poliklinikoje. Jei gyventojų nedaug, tai per vieną savaitinį priėmimą bus tik 5-6 pacientai, o po savaitės irgi panašus skaičius. Jei specialistas paklausus, jo labai trūksta, jam gali būti padidintas atlyginimas kitų darbuotojų sąskaita.

Ne iš gero gyvenimo gydytojai šitaip dirba važinėdami iš vienos darbovietės į kitas. Dirba savo šeimos laiko sąskaita, kad tik užtikrintų jai oresnį gyvenimą. Gydytojai - jie dar ne to verti, žinokite. Ačiū Dievui, kad neišvažiuoja, nes yra daug užsienio kompanijų, kurios verbuoja. Vokietijoje, Norvegijoje jau 10 metų mūsų gydytojai dirba, Švedijoje jau namus pasistatę. Tik žiūri į mūsų sveikatos apsaugos sistemą ir mato, kad čia niekas į gerą pusę nesikeičia.