Kol bedarbiai mokytojai stumdosi Darbo biržos eilėse, už visuomenės pinigus iš Europos Sąjungos organizuojami specialūs projektai, mokytojauti kviečiant neprofesionalus - pedagoginio išsilavinimo neturinčius aukštųjų mokyklų absolventus. Toks mokytojų šou kainuoja bemaž milijoną.
Aukso vertės mokytojų kalvės
Dar prieš metus Švietimo ir mokslo ministerija nerimavo: ką daryti, kad pedagogikos studijas baigusieji eitų dirbti, kaip privilioti jaunų pedagogų į kaimo mokyklas. Populiarinti mokytojo profesiją bandyta ir specialiomis programomis.
Štai prieš trejetą metų pradėta vykdyti mokytojų rengimo programa „Renkuosi mokyti“, kurios metu šalies bendrojo lavinimo mokyklose įdarbinami jauni mokytojai - aukštųjų mokyklų absolventai. Dvejus programos metus gali mokyti ir neturėdami pedagoginės krypties išsilavinimo. Kartu programos dalyviai tampa ir tęstinių Vytauto Didžiojo universiteto studentais. Pasibaigus projektui, įgyja mokytojo kvalifikaciją.
Kaip pasakojo programos vadovė Marina Vildžiūnienė, iš pradžių projektas buvo finansuojamas privataus verslo. Tiesa, kiek kainavo pirmos mokytojų laidos rengimas, atskleisti nepanoro.
Prasidėjus krizei, pagrindinis projekto rėmėjas - vienas skandinaviškas bankas - finansavimą nutraukė. Antra mokytojų laida rengta finansuojant Mokyklų tobulinimo centrui.
Šiemet bus rengiama jau trečia mokytojų laida. Tai kainuos 840 tūkstančių litų. Ir ne iš privačių lėšų. Bus naudojami visuomenės pinigai (teisinamasi, kad tik - iš ES fondų).
Kam investuoti į naujų mokytojų rengimą, jei darbo vietų mokyklose neužtenka net baigusiems pedagoginius universitetus?
„Aš manau, kad labai reikia. Mes nekepam naujų mokytojų. Tai visai kitoks projektas. Skirtas tam, kad į mokyklą padirbti su vaikais ateitų kitokie žmonės, kad visuomenė ir jaunimas būtų susipažinęs, kas yra švietimo sistema. Ne mes jį sugalvojome, jis veikia daugelyje pasaulio šalių“, - bandė teisintis M.Vildžiūnienė.
Prašė milijono
Programos vadovė atskleidė, kad finansuoti projektą prašė milijono, tačiau skirta šiek tiek mažiau - 840 tūkstančių litų. Šios sumos turėtų pakakti dvejiems programos metams.
Pasak M.Vildžiūnienės, nemaža suma išleidžiama programos dalyvių atrankai: vienas atrinktas dalyvis kainuoja apie 1000 litų (šiemet iš 600 kandidatų atrinkta 17). Pinigus pasiima atrankas organizuojanti privati verslo konsultacijų bendrovė.
Atranka esą labai sudėtinga - net septynių pakopų: iš testų, esė rašymo, interviu. „Atranka sudėtingesnė nei atrenkant į aukščiausius verslo bendrovių postus“, - gyrėsi vadovė.
4,5 tūkstančio kainuoja vasaros stovykla kiekvienam atrinktajam (76-90 tūkstančių litų, priklausomai nuo dalyvių skaičiaus). Per keturias savaites dalyviai turi išklausyti 160 valandų privalomą pedagoginės psichologijos kursą. Būsimi mokytojai gyvena kukliai - mokyklos bendrabutyje, maitinasi jos valgykloje. Brangiausiai kainuoja lektorių paskaitos.
Už likusias lėšas (600 tūkstančius litų?) dvejus metus, kartą per mėnesį, programos dalyviai renkasi į seminarus. „Labai daug pinigų kainuoja jų mokymai“, - labai guodėsi M.Vildžiūnienė, tačiau tikslios sumos neįvardijo. Į kainą įeina lektorių darbas, dalyvių kelionės, kavos pertraukėlės.
Kartą per metus organizuojamas ir vienos dienos Jaunųjų mokytojų forumas. Renginio išlaidos taip pat nutylėtos.
Dar po 80 litų per mėnesį mokama dalyvių mentoriams (mokyklose padedantiems mokytojams). Mėnesinį atlygį gauna ir trys projekto darbuotojos: „Man atrodo, kad tai yra 1500 litų“, - tikslaus savo atlyginimo prisiminti negalėjo M.Vildžiūnienė.
Didmiesčio mokytoja išsigando kaimo
Kelmės rajono Kražių gimnazija - viena iš mokymo įstaigų, dalyvaujančių „Renkuosi mokyti“ programoje. Jau antrus metus čia matematikos mokys programos dalyvis. Praėjusiais metais darbavosi ir anglų kalbos mokytoja, tačiau po metų sutartį nutraukė. „Mergina atvyko iš Vilniaus į provinciją. Pasikeitė žmogaus buitis, gyvenimo principas, o ir darbas su provincijos mokiniais skiriasi nei didmiesčiuose. Yra ir motyvuotų, ir nemotyvuotų vaikų“, - priežastis bandė spėti Rita Andrulienė, Kražių gimnazijos direktorė.
Anot jos, šiuo metu jaunų pedagogų poreikio gimnazijoje nėra. Darbuotojų amžiaus vidurkis gimnazijoje - 43 metai.
„Prieš metus programa buvo išsigelbėjimas, kaip pritraukti jaunų mokytojų, - kalbėjo R.Andrulienė, - Šiais metais situacija keičiasi: baigusių studijas ir norinčių mokyti tikrai yra, specialistą jau galima ir pasirinkti“.
Mokytojų jau nereikia
„Galimybių įsidarbinti nuolatiniam mokytojo darbui - labai mažai“, - sako Snieguolė Bastakienė, Tauragės rajono „Aušros“ pagrindinės mokyklos direktorė, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Tauragės skyriaus pirmininkė.
Programoje „Renkuosi mokyti“ mokykla nedalyvavo - vietos mokykloje neužtenka net saviems. „Mažėja mokinių skaičius, mažėja ir mokytojų krūvis. Retai žmogui galime suteikti visą 18 valandų krūvį. Visose mokyklose atleidinėjami mokytojai: mūsų - ne išimtis“, - kalbėjo direktorė.
Mokytojams tenka dirbti daugiau nei vienoje mokykloje, kad galėtų užsidirbti.
Pasak S.Bastakienės, mokyklose - pradinių klasių, anglų kalbos mokytojų perteklius. Reikia nebent fizikų.
Algirdas GAIŽUTIS, Vilniaus pedagoginio universiteto rektorius:
- Ar dažna tokių projektų praktika užsienyje?
- Tokie projektai nėra naujiena. Jie vykdomi Anglijoje, kitose šalyse. Tačiau vykdomi tik globojant specializuotiems edukologinio profilio universitetams. Tik universitetai nustato, kokios profesinės kompetencijos reikalingos pedagogui. Užsienyje saviveiklos nebūna, jos ir nereikia. Kitaip ir medikus, ir chirurgus, teisininkus būtų galima „kepti“ pagreitintai. Norinčių atsirastų per akis. Tokia greita pedagogų rengimo forma būna paprastai trečio pasaulio šalyse, kai trūksta mokytojų ir nėra labai daug norinčių ten vykti.
- Ar konsultacinės verslo bendrovės gali tinkamai atrinkti mokytoją?
- Vertinanti institucija turi turėti labai gerai parengtus mentorius. Juos rengia tik universitetai.
- Gal geriau investuoti į pedagogų rengimą universitetuose, o ne į tokius projektus?
- Europos Sąjungos pinigai - ir mūsų pinigai. 800 tūkstančių - didžiulė suma. Svarbu, kad taupymo laikais jaustume prioritetus, kad finansai būtų tikslingai nukreipiami. Visi Europos švietimo žinovai teigia ir pagrindžia, kad gerai parengti šiuolaikišką pedagogą labai sudėtinga. Kaip rodo patyrimas daugelyje šalių, labai dažnai greitu būdu parengti mokytojai išsilaksto, paragavę mokyklos duonos.
- Ar projektai neprimena šou? Juk štai į televiziją taip pat veržiasi daug neprofesionalų - šokėjų, dainininkų, aktorių...
- Kalbant apie įvairias profesijas, visko pasaulyje atsiranda. Pavyzdžiui, rašytojų niekas nerengia specialiai. Daugelis tiesiog talentingi. Iš saviveiklos ateina ir į dailę, iš saviveiklos atsiranda ir gatvės muzikantų. Negalima sakyti, kad šiuose projektuose neatsiras kažkas naudingo ir reikalingo. Tačiau nereikia sureikšminti šito mokytojų rengimo būdo. Pinigų nereikia švaistyti ir iš to tikėtis didelių vaisių.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
