Ministrės kalbos piktina neįgaliuosius

Darbai ir kalbos skiriasi

Su „Vakaro žiniomis" bendravęs neįgalumą turintis Tomas iš Žemaitijos pasipiktino ministrės teiginiais apie pagalbą neįgaliesiems.

„M.Navickienė džiaugėsi, kad neįgalieji sulaukia pagalbos, tačiau realybė yra tokia, kad jeigu žmogus nežino, kokios paslaugos jam priklauso, nieko jis ir negaus. Nei socialiniai darbuotojai, nei medikai neskuba žmogui pasakoti, kokias paslaugas jis gali gauti, o jeigu žmogus pats išsiaiškina, jie net nustemba, - teigė vyras. - Kiek susidūriau, tai tiems ponams tenka keliaklupsčiauti, o jie jau tuomet sprendžia - duoti kažką žmogui ar ne.

Tarkim, man priklausė laikas sanatorijoje, tačiau kai apie tai užsiminiau, medikai atsakė, kad aš jau vis tiek į darbo rinką negrįšiu, todėl tegul kiti naudojasi šia paslauga. Susidaro įspūdis, kad neįgaliųjų sąskaita taupomi valstybės pinigai. Tik kam? Kad juos vėliau būtų galima nusavinti arba pralošti kazino?"

Taip pat Tomas teigė nusivylęs bendru požiūriu į neįgalumą turinčius asmenis.

„Galbūt Vilniuje, arčiau valdžios, yra kitaip, tačiau regionuose į mus žiūri kaip į antrarūšius. Apima toks jausmas, kad esą užsimaniau ir tapau neįgalus. Bet taip nėra. Visi norime būti sveiki, bet ne visiems taip išeina. Nepaisant to, ne patys neįgalieji, o tūkstančius neaišku už ką gaunantys valdininkai sprendžia, kaip mums gyventi iš kelių šimtų eurų pašalpos. Gal jie patys norėtų už tiek pagyventi, o mums leistų spręsti, kam duoti pinigų, kam - ne? - retorinį, tačiau daugeliui kylantį klausimą uždavė Tomas. - Ir nesuprantu, kodėl prekybos centrai ar paslaugų teikėjai taiko nuolaidas senjorams, bet netaiko neįgaliesiems. Mes juk irgi susiduriame su nepritekliumi, sunkiai verčiamės, tad pagalba ir mums praverstų, bet jos nesulaukiame. Nesiginčiju dėl nuolaidų senjorams, bet gal galėtų komercinės organizacijos pagalvoti ir apie mus, neįgaliuosius? Nes dabar, mano supratimu, vykdoma diskriminacija."

Nuolaidos nėra diskriminacija

Marius Morkevičius, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėjas nurodė, kad žmonės su negalia, kaip ir senjorai, traktuojami kaip pažeidžiama visuomenės grupė ir jiems taip pat taikomi įvairūs valstybės paramos būdai.

„Pavyzdžiui, socialinio draudimo išmokos, šalpos neįgalumo ir netekto darbingumo pensijos, taip pat tikslinės kompensacijos žmonėms su negalia su specialiaisiais poreikiais. Tam tikrų lengvatų žmonės su negalia turi ir paslaugų srityje, pavyzdžiui, viešojo transporto lengvatos, specialios automobilių parkavimo vietos, veikia techninės pagalbos neįgaliesiems centrai, būsto pritaikymo programa ir t.t. Privačiame sektoriuje taip pat egzistuoja nemažai lengvatų žmonėms su negalia, įvairias nuolaidas siūlo vaistinės, renginių organizatoriai, kultūros įstaigos, transporto kompanijos.

Ko gero, skaitytojas tų priemonių nepastebi ir nejaučia. Visgi tikėtis, jog visi prekių gamintojai ir paslaugų tiekėjai visuomet taikys nuolaidas vien dėl negalios, nevertėtų. Negalia tokios privilegijos nesuteikia. Dėl lengvatų teikimo užklausų periodiškai gauname. Atkreipiame dėmesį, kad apskritai lengvatų teikimas amžiaus, negalios bei socialinės padėties pagrindu nėra laikomas diskriminacija, kai tai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis", - teigė M.Morkevičius.

Neįgalieji nėra pamiršti

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos komunikacijos skyrius priminė, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuriuo pradėta įgyventi negalios reforma.

„Šios reformos vienas esminių tikslų - pagalbos teikimas vieno langelio principu. Žmogui, kuris kreipsis į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą dėl negalios vertinimo, iškart bus sudarytas individualios pagalbos teikimo planas. Informaciją apie asmeniui su negalia nustatytą pagalbos poreikį agentūra „vieno langelio" principu iš karto perduos savivaldybių, Užimtumo tarnybos ir kt. įstaigų, organizuojančių ir teikiančių pagalbą, darbuotojams, - teigė ministerijos atstovai. - Jei asmeniui negalia jau nustatyta ir kreiptis dėl pakartotinio negalios vertinimo dar neatėjo terminas ar negalia nustatyta neterminuotai, tačiau jam reikalingos konkrečios paslaugos, tokiu atveju asmuo dėl jų gavimo turėtų kreiptis į paslaugų teikėjus, organizuojančius ir teikiančius pagalbą ar priemones."

Taip pat institucija nurodė, kad ne tik socialinių paslaugų teikimą, bet ir savo savivaldybės gyventojų informavimą ir konsultavimą privalo organizuoti kiekviena šalies savivaldybė.

„Ministerija mato, kad dar tikrai ne visi žmonės, turintys negalią, ir jų artimieji pasinaudoja esamomis paslaugomis. Viešinti informaciją apie socialines paslaugas turime visi, ne tik socialiniai darbuotojai, individualios priežiūros darbuotojai ar asmeniniai asistentai, bet visa bendruomenė. Turime būti ne tik empatiški, bet ir veiklūs, - pasidalinti informacija, tarpininkauti dėl pagalbos suteikimo", - apibendrino ministerijos atstovai.