Miškų reformos atidėlioti nebegalima

Svarbiausi trys rodikliai

Užsienio valstybėse galime matyti įvairių valstybinių miškų sektoriaus valdymo modelių, štai, pavyzdžiui, Suomijoje, Estijoje, Čekijoje miškų sektoriaus valdymas konsoliduotas vienoje įmonėje. Latvijoje, Švedijoje, Austrijoje, Vengrijoje miškus valdo kelios stambios įmonės (akcinės bendrovės).

Buvęs Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos direktorius doc. dr. Albinas Tebėra akcentuoja, jog, nepaisant valdymo modelio, svarbiausias dalykas miškų valdyme vis tiek išlieka atsakomybė. „Nei Vakaruose, nei Lietuvos miškų sektoriuje niekada negalime pasakyti, kad štai viskas yra gerai, įmanomas efektyvumas pasiektas. Viskas keičiasi ir turi keistis vis į geresnę pusę. Efektyvumo reikia ieškoti strateginiame - t.y. valstybės - lygmenyje. Valstybė kaip akcininkė turi suformuluoti užduotis. Pirmiausia ekologinis aspektas, mūsų miškai turi gerėti, augti jų vertė visais atžvilgiais, ne tik, kiek medienos užauginta pramonėje, bet svarbu ir ekologija, aplinkosauga, biologinė įvairovė. Reikia pasakyti, kad potencialas neišnaudotas iki galo Lietuvoje, žinoma, ir kitose valstybėse“, - kalbėjo docentas. A.Tebėros teigimu, šalis turi norėti ir didėjančių bendrųjų pajamų, kurias galima gauti racionaliai veikiant miškininkystės sektoriuje. Docentas atkreipė dėmesį, kad valstybei ne taip svarbu bendrosios pajamos, kiek grąža valstybei. Žinoma, dėl to nuomonių gali būti įvairių, yra sakančių, kad grąža valstybei yra mokesčiai, tačiau A.Tebėra primena, kad ne tik mokesčiai, bet ir sukurtos darbo vietos, sukurta infrastruktūra miškuose, net investicijos į darbų saugą.

„Šalies lygmeniu reikia suformuluoti aiškius reikalavimus, pirma - išteklių vertė turi augti, antra - ekonomika bei bendrosios pajamos ir grąža valstybei. Iki valstybės lygmens galėtų daugiau informacijos ir „nebevaikščioti“, premjerui turėtų rūpėti šie minėti trys rodikliai, pagal juos reiktų vertinti, ar sektorius gerai dirba, ar blogai“, - sakė A.Tebėra.

Mažins biurokratiją

Kad pokyčių miškų sektoriuje reikia, rodo ir Valstybės kontrolės atliktas valstybinių įmonių veiklos ir grąžos valstybei vertinimo auditas. Valstybės kontrolė akcentuoja, kad valstybinis miškų ūkio sektorius nėra pakankamai efektyvus ir skaidrus. Pasak A.Tebėros, įmonių lygmeniu reikėtų įdiegti veiklos atestavimą, nes dabar valstybė gauna begalę ataskaitų: kiek miškų pasodinta, nukirsta, parduota ir dar daug visokios statistikos. Pašnekovo nuomone, tai ydingas dalykas, tiesiog reikėtų nuolat stebėti, kaip keičiasi trys (išteklių vertė, pajamos, grąža valstybei) rodikliai.

Dabartinį valstybinių miškų valdymo modelį Lietuvoje kritikuoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, pastarosios nare Lietuva siekia tapti. Dėl minėtos miškų reformos savo poziciją yra pateikusi ir prezidentūra, vildamasi, kad Lietuvoje pagaliau bus sutvarkytas urėdijų sektorius, juo labiau kad kitos ES šalys tą jau padariusios. Neišspręstas urėdijų klausimas yra viena pagrindinių kliūčių įstoti į EBPO.

Valstybinių miškų valdymą reikia konsoliduoti vienoje valstybės įmonėje, tai pirmiausia užtikrintų valstybinio miškų ūkio sektoriaus ekonominį stabilumą. Šiuo metu Lietuvoje yra 42 urėdijos, turinčios 4 tūkst. darbuotojų, iš jų - apie 1200 miškininkų. Minėta pertvarka, sujungiant atskirus juridinius vienetus, bus išvengta besidubliuojančių administracinio aparato funkcijų, bus sumažinta biurokratija. Tiesiogiai miške dirbančių specialistų skaičiaus nežadama mažinti, atvirkščiai, po reformos iš sutaupytų lėšų žadama kelti algas miške dirbantiems specialistams. Taigi kartu būtų mažinama ir socialinė atskirtis, skatinama regionų plėtra.

Aplinkos ministerijai pavaldžios įstaigos ir įmonės, kurias palies miškų reforma, savo ruožtu gali teikti Aplinkos ministerijai pasiūlymus. Lietuvos miškų ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė akcentavo, jog svarbu, kad aukščiausios kvalifikacijos specialistai ir toliau galėtų dirbti regionuose. Jai pritarė ir nedidelę įmonę, užsiimančią miškų kirtimu, turintis Vilius Lusas, ilgus metus veiklą vykdęs Valkininkų miškų urėdijoje. Pasak vyro, svarbiausia, kad paprasti žmonės regionuose turėtų darbo. „Pats dirbau Valkininkuose, tai mačiau, girininkijoje yra girininkas, girininko pavaduotojas ir eigulys, tai jie trise turi prižiūrėti rangovus, medieną išleisti, o kur dar gaisrų prevencija, darbo daug. Girininkijose darbuotojų tikrai nėra daug, pačiose urėdijose - galbūt. Kaimuose kito darbo nėra, kaip tik miške, tai aš tikiuosi, kad paprasti žmonės darbo miške turės“, - kalbėjo jis. V.Lusas Generalinėje miškų urėdijoje sako pastebintis kartais nelogiškų sprendimų, kurie efektyvumo neduoda. Jis prisiminė situaciją po didelės audros, po kurios pradėjo džiūti eglynai. „Stovėjo medžiai po dvejus metus, bet neleido kirsti, nes viršytas planas. Tai kaip neleisti, jeigu kenkėjai tada plečiasi? Panašiai kaip anksčiau kolūkyje - esą karvė negali duoti daugiau pieno, negu kiek parašyta, kad duoda. Labai įdomiai atrodo, tai tikiuosi, kad po pertvarkos į šią problemą irgi bus atsižvelgta kitaip, ir tokie dalykai bus išspręsti“, - kalbėjo jis.

Užs.7