M.Lingė parengė įstatymo pataisas, draudžiančias azartinių lošimų reklamą

„Šiandien parengtas įstatymo pataisas, draudžiančias azartinių lošimų reklamą pakviečiau pasirašyti ir Seimo narius. Svarbu, kad prie iniciatyvos prisidėtų panašiai problemą matantys kolegos iš įvairių frakcijų. Nebus lengva diskusija. Girdėsime daug gąsdinimų apie žlugdomą sportą ir žiniasklaidą. Tačiau kalbant apie žmonių likimus, neretai pasibaigiančiais tyliomis savižudybėmis – kiekvienas sprendimų priėmėjas turime pasirinkti vertybes“, – savo feisbuko paskyroje teigė M. Lingė.

„Lietuvoje turime apsiribojimo lošti galimybę. Asmenys, pajautę, kad nebekontroliuoja polinkio – gali įsirašyti į apsiribojusių sąrašą. Šiuo metu šiame sąraše 15813 asmenų. Tačiau, kaip gali įsirašyti, taip gali ir išsibraukti. Į tą skaičių vertą žvelgti, kaip į pagalbos prašymą ir bandymą patiems išsispręsti priklausomybių problemą“, – pažymėjo jis.

M. Lingė aiškino, kad atėjo laikas dėti aiškų lygybės ženklą, jog azartiniai lošimai kelia tokią pačią priklausomybių riziką kaip ir alkoholis ir tabakas, tad ir reklamos reguliavimas turi būti iš principo vienodas.

„Teisėsauga atlieka tyrimus, ir jų išvados bus tikslus indikatorius, kas tiksliai nesuveikė – įstatyminių instrumentų ar jų taikymo trūkumai bei ką konkrečiai būtina tobulinti lošimų priežiūroje, pinigų plovimo prevencijoje ar vykdant finansinių institucijų veiklos kontrolę. O šis siūlymas brendo ilgai ir netgi per ilgai. Buvo bandymų klausimą spręsti praėjusioje kadencijoje, tačiau nesėkmingai“, – tvirtino BFK pirmininkas.

„Vien praėjusiais metais reklamai ir paramai atseikėta per 13 mln. Nuo 2020 m. investicijos reikalai dvigubėjo, (6,3 mln.) Tai augino pajamas ir pelnus. 2023 m. bendrosios lošimo pajamos buvo 222 mln. Lyginant su 2020 m. šios pajamos sudarė per pus mažiau t.y. 103 mln. Pagalbos šauksmas kuris laikas sklido ir iš lošėjų artimųjų paramos grupės. Poreikį liudijo ir pavasarį atliktas Laisvės TV žurnalistinis tyrimas „Statau viską“, – akcentavo jis.

ELTA primena, kad privataus kapitalo fondų valdytojas „BaltCap“ kreipėsi į teismą dėl buvusio partnerio Lietuvoje Š. Stepukonio, lošimų bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ ir jos akcininkės Estijoje „OB Holding 1“, iš kurių bando prisiteisti 16,6 mln. eurų.

„BaltCap“ sutartį su Š. Stepukoniu nutraukė pernai lapkritį ir iškart kreipėsi į teisėsaugą po to, kai nustatė veiklos pažeidimų tvarkant jo vadovaujamo fondo finansus. Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT).

Įtariama, kad iš viso Š. Stepukonis galėjo pasisavinti apie 30 mln. eurų.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis tvirtina, kad Š. Stepukonis šiuo metu savanoriškais pagrindais kariauja Ukrainoje.