Lietuvoje aktyviai įgyvendinant ES primestas sekimo direktyvas, skiriant milijonus Briuselio įsakymams surašyti gyventojus, aiškėja, kad pačiai valstybei savi piliečiai mažai terūpi, nes bendros jų duomenų bazės nėra. Net Registrų centru besivadinanti valstybės įmonė pateikia “siurprizus” iš mirusiųjų keldama prieš dešimtmetį išėjusiuosius Anapilin.
Priminimas Vėlinėms
“Sesuo Anapilin iškeliavo prieš septynerius metus. Per Vėlines įprasta prisiminti mirusiuosius. Bet įžūlu, kai priminimo sulauki sąskaitų pavidalu. Taip nutiko šiemet, kai gavau seseriai adresuotą sąskaitą už komunalinių atliekų surinkimą. Pasirodo, net mirusioji privalo mokėti 7 litus. Ironiška - už kiekvienus metus po litą”, - guodėsi Kalvarijos savivaldybės Mockų kaime gyvenanti Anelė Kupstienė.
Moteris pasikalbėjusi su kaimynais sužinojo, kad kone kiekvienoje kaimo troboje būta tokių pat akibrokštų: apmokestintos prieš 10 ar net 15 metų mirusiųjų sielos.
Buitinių atliekų surinkimu savivaldybėje rūpinasi UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras. Jos direktorius Antanas Mieliauskas neslėpė, kad įvedus rinkliavą už paslaugas kilo galybė nesusipratimų.
Žmonės patyrė skriaudą
“Gyventojus papiktino, kai gavo sąskaitas už seniai mirusius artimuosius. Arba už turtą, kurį kadaise pardavė. Tačiau tokius duomenis gavome iš Registrų centro. Ir ne šiaip gavome. Mes juos pirkome. Mokėjome po litą už eilutę”, - tikino A.Mieliauskas.
Litas prie lito, susidarė visai nemenka suma - 83 648 litai. Žinoma, ją moka ne kas kitas, o tie patys gyventojai, gavę sąskaitas. Vadinasi, ir iš kapų prikelti mirusieji.
“Žmonės kaltina mus. Bet mes niekuo dėti. Registrų centras ginasi, neva mes duomenis iš jų pirkome sausį, o panaudojome tik dabar. Bet tai nieko nekeičia, kalbama ne prieš metus ar dvejus Anapilin palydėtus asmenis. Vadinasi, tuose sąrašuose gali būti ir prieš šimtą metų mirusių žmonių. Bandysime peržiūrėti sutartis, žiūrėsime, kaip galime išsireikalauti iš Registrų centro atlyginti žalą - finansinę ir moralinę”, - neslėpė direktorius.
Tačiau laimingos pabaigos sulaukti pavyks nebent tada, kai valstybės institucijos, šiuo atveju valstybės įmonės Registrų centras, pradės vadovautis ne tik įstatymais ir Civilinio kodekso straipsniais, bet ir elementariomis moralės normomis.
Parduoda katę maiše
Registrų centro vadovas Kęstutis Sabaliauskas apie šį atvejį išgirdo tik iš “Vakaro žinių”. Bet tai jam pasirodė net labai normalu. Gal ir nemalonu gauti sąskaitas už mirusius žmones, bet dėl to kalti įstatymai, kaltas Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras, kalti gyventojai. Tik ne Registrų centras.
“Neturime tikrų duomenų, ir net fiziškai negalime turėti - nėra priverstinės registracijos. Mūsų niekas neinformuoja, kad žmogus mirė, savininkas pasikeitė. Duomenis keičiame tik tada, kai savininkas kreipiasi į mus ir įregistruoja turtą”, - nieko piktinančio neįžvelgė jis.
Kyla klausimas, kodėl net ir žinodamas, kad informacija yra kone iš piršto laužta, Registrų centras ją parduoda.
“Duomenis apie gyvenamąjį plotą pateikiame teisingus. Ir neatsakome už tai, kad ten gyvenę žmonės mirė, o turto niekas nesikreipė į Registrų centrą perregistruoti, - savo tiesas įrodinėjo K.Sabaliauskas. - Jeigu atliekų tvarkymo centras ėmė iš mūsų duomenis, turėjo paimti ir iš Gyventojų registrų tarnybos. Ir turėjo sulyginti. Nėra tokio įstatymo, kad lyginti turėtume mes.”
Žeminamas valstybės vardas
Vytautas GRUBLIAUSKAS - Seimo narys:
Aš pakraupęs nuo žinios, kad Registrų centrui neprieina rankos susitvarkyti savo duomenų bazes. Aš manau, kad jie tokią informaciją valdo, arba bent jau žino kur ją paimti. Juk tai tiesiog jų garbės reikalas. Prisidengti teisės aktų netobulumu yra daug lengviau. Tai yra tikra nepagarba žmogui.
Registrų centras parduoda klaidas, savo darbo broką, todėl nukenčia žmogus - ne tik finansiškai, bet ir morališkai. Maža to, valstybės vardas taip pat diskredituojamas, nes įmonė veikia visos valstybės vardu. Protu sunkiai suvokiama, kodėl nesugebama apsikuopti savo pačių darže. Galiausiai kalbama ne tik apie pagarbą šiuo metu gyvenantiems, bet ir mirusiesiems.
Už tokį akibrokštą atsakomybė tiesiogiai tenka įmonės vadovams. Bet jei jau jų toks požiūris į paprastą žmogų, gal pajuokausiu makabriškai, bet kuprotą tik karstas ištiesins.
Tačiau yra ir dar vienas aspektas. Turi būti aiškiai apibrėžta, kam duomenys teikiami ir kokiu pagrindu. Šiuo atveju jie buvo būtini, bet imti juos už visų gyventojų pinigus yra neteisinga. Vadinasi, reikia koreguoti savivaldos pagrindų įstatymus. Kad savivaldos reikmėms duomenys būtų teikiami už užmokestį.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
