Moksleivių dainų šventės karuselė

Taip sukosi, sukasi ir, tikiu, suksis šio unikalaus kultūros renginio - Moksleivių dainų šventės - karuselė. Niekas apie šią „karuselę“ - ir, konkrečiai, apie rengimąsi 2016 metų šventei - nežino geriau už jos direktorių, ne vienos ankstesnės Dainų šventės vadovą Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos direktorių Romualdą Kondrotą. Tad „Respublika“ - viena iš 2016 metų Moksleivių dainų šventės rėmėjų - ir pradeda savo rašinių apie Dainų šventę ciklą pono R.Kondroto pasakojimu.

„Kalbėdamas apie „Dainų šventę 2016“, visuomet stengiuosi atsispirti nuo buvusiosios, 2012 metų, Moksleivių dainų šventės, o ji tikrai buvo labai graži, vykusi - ir dalyviai, ir žiūrovai apie ją iki šiol atsiliepia labai šiltai. Tai buvo nepaprastai drąsus renginys, kurį dauguma moksleivių prisimena kaip didelę savo gebėjimų ir sklaidos šventę; kaip gražaus repertuaro, kuris liko kolektyvų repertuaruose, šventę. Nors buvo labai karšti orai - tai buvo įspūdinga šventė (beje, tai labai retas atvejis, kai per Dainų šventę nebuvo lietaus; o jei ir buvo, tai labai epizodinis ir niekam nuotaikos nesugadino). Gražūs atsiliepimai apie šventę mums, jos organizatoriams, yra didelė paskata dar geriau dirbti, nes... šventė baigiasi ir kartu prasideda vėl. Praeitą vasarą šurmuliavo 2014 metų suaugusiųjų šventė. Nepaisant jos, pasirengimas Moksleivių dainų šventei vyko nuolatos. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) skyrė lėšų tam, kad šitas procesas po 2012 metų šventės nenutrūktų. Vyko seminarai, tradiciniai renginiai; viskas buvo daroma tam, kad kolektyvai išliktų gyvybingi, kad išlaikytų tuos kokybinius rodiklius, kurie reikalingi 2016 metų šventei; kad ji būtų tokia pat graži ir įspūdinga kaip ir praėjusioji.

Kolektyvų gyvybingumas priklauso pirmiausia nuo to repertuaro, kurį mes galėsime ir galime pasiūlyti. Jau praėjo tie laikai, kai vaikus buvo galima varu suvaryti, priversti; dabar - arba moksleivis nori, arba nenori dalyvauti: jeigu jam gražu, jis eis, repetuos, dirbs, o jeigu ne, tai... nežinau, koks vadovas galėtų jį priversti dainuoti, šokti ar groti. Dėl to dabar rinkdami informaciją apie tas mokyklas, kurių kolektyvai pageidautų dalyvauti šventėje, galime pasidžiaugti, kad iš tų rajonų atsiųstos medžiagos matosi, jog dauguma kolektyvų gyvybingi, atsirado dar ir naujų kolektyvų ir, matyt, dainų šventės yra lyg ir gyvybingumo kriterijus: nustatomos pajėgumo kategorijos ir... vadovams nėra laiko snausti.

Viliuosi, kad ir mokyklų, ir kolektyvų vadovai turi tą patį supratimą, jog kolektyvai garsina mokyklą, kartu ir kaimą, miestelį, rajoną, miestą. Dar 2013 metų kovo mėnesį pradėjome berniukų chorų, šokio technikos seminarus, juose dalyvavo šimtai chorvedžių ir choreografų; taip pat vyko jau tradicinis tapęs vidurinių mokyklų ir gimnazijų chorų festivalis „Dainuok ir keliauk“ - paramos fondas „Polihimnija“ tikrai daro didelę teigiamą įtaką bendram choriniam judėjimui ir konkrečiai mišrių chorų judėjimui. Pasižiūrėjęs į 2013 ir 2014 metų renginių planus, matau, kad iš tikrųjų tūkstančiai moksleivių choristų, šokių kolektyvų dalyvauja juose, ir aš manau, kad tai rodo, jog susidomėjimas 2016 metų švente, kurios sąlyginis pavadinimas „Tu mums viena“, yra didelis ir tikrai gyvas.

Mes, organizatoriai, džiaugiamės dar ir tuo, kad - tradiciškai - Moksleivių dainų šventėje akompanuoja Jungtinis simfoninis orkestras, jo pagrindą, žinoma, sudaro M.K.Čiurlionio menų mokyklos simfoninis orkestras, bet į 2016 metų šventę kviečiame pageidaujančius orkestrus ir iš kitų meno mokyklų, - kad kuo daugiau gabių muzikantų galėtų ruoštis ir dalyvauti joje. Besiruošiant šventei gražios tradicijos susiklostė šokių kolektyvų darbe, tai jau antri metai vykstantis šokių kolektyvų festivalis „Šokių vaivorykštė“; jis žada būti kasmetinis. Kai šokių aikštelėje sukasi trys keturi šimtai mokinių, vadovai mato, kad jų darbas nėra beprasmis.

Choristai taip pat turi savo tradicijas: pernai, kaip vienas iš pasirengimo Dainų šventei etapų, vyko Chorų šventė ir joje dalyvavo beveik 500 moksleivių; tai irgi kasmetinis renginys. Mus džiugina ir tai, kad kol kas nebuvo kolektyvo, kuris būtų atsisakęs į ją atvykti; mes, žinoma, paremiame - apmokame bent jau transporto išlaidas. Chorų kolektyvai savo mokyklose, rajonuose yra ir žinomi, ir matomi, bet Vilniuje ar Kaune... mes jiems sudarome sąlygas demonstruoti savo sugebėjimus didmiesčių klausytojui.

Iš tikrųjų tas judėjimas ir pasiruošimas 2016 metų Dainų šventei darosi vis intensyvesnis. Paprastai Dainų šventės visuomet pasižymi naujais kūriniais; mes iš tikrųjų perkame labai daug naujų kūrinių, atitinkančių moksleivių amžių ir gebėjimus; padarome daug tų kūrinių redakcijų ir kiekvienas choras, šokių kolektyvas ar ansamblis juos gali prisitaikyti savo pajėgumui, todėl toks repertuaras yra gyvybingas ir ilgai išlieka kolektyvų repertuare, - šventei pasibaigus šie kūriniai niekur neišnyksta, jie nėra dainuojami tik per dainų šventes, o tarp jų nedulka archyvuose; diduma šventės repertuaro lieka kolektyvų repertuare ilgus metus. Tai yra išskirtinis bruožas - būtent Moksleivių dainų šventės repertuaro pritaikymas įvairaus pajėgumo kolektyvams.

Naujiems kūriniams įsigyti išleidžiama nemenka suma, bet viskas grįžta su kaupu: repertuaro atnaujinimas - tai ir kokybė, moksleivių meninis ir patriotinis ugdymas ir t.t. Vien tik chorinių kūrinių įsigyjama apie keturiasdešimt; gal ne visi jie patenka į Dainų šventę, bet jie patenka į pedagoginių kolektyvų repertuarą; įsigyjama iki dviejų dešimčių naujų šokių kompozicijų, kuriama šokių muzika šiems kolektyvams - tai rodo bendrą judėjimą ruošiantis vienai ar kitai Dainų šventei.

Ansamblių vakaras yra pats margiausias, nes jis apima įvairiausius žanrus: čia ir kanklininkai, ir skudutininkai, ir šokėjai, yra ir tautosakos, ir senosios dvarų kultūros elementų, tradiciškai muzikuoja ir liaudies kapelos... Ansamblių vakaras labai sudėtingas ir organizaciniu požiūriu - viską reikia sujungti į visumą, todėl jame moksleivių kolektyvai, kaip čia pasakius, nėra standartiški; atskiri kolektyvai pajungiami vienam sumanymui, turiniui. Ansamblių vakaras yra labiausiai priklausomas nuo meno vadovo pasirinktos koncepcijos; o dar tą sumanymą reikia pritaikyti konkrečiai erdvei - Kalnų parkui; reikalinga ypatinga išmonė ir fantazija. Ateinančios šventės Ansamblių vakare, žinoma, atsiras ir naujų formų. Išduosiu paslaptį, kad muziką Ansamblių vakarui - vėl kaip ir praėjusioje šventėje - kuria Nacionalinės premijos laureatas kompozitorius Bronius Kutavičius, kurio kūryba lietuviška ir patriotiška ne citatomis, o pačiu turiniu - jo muzika užkelia kokybinę kartelę visiems Ansamblių vakarui rašantiems kūrėjams, o tai labai svarbu - po B.Kutavičiaus muzikos jau sunku net, atrodo, ir į nelabai reikšmingas detales žiūrėti atsainiai ar primityviai. Regis, Ansamblių vakare šių blogybių ir bus išvengta. Beje, Dainų dienos choristai išmoksta ir Ansamblių vakaro repertuarą ir ateina į koncertą patalkinti ansamblių dalyviams.

Stengsimės išlaikyti tokią pat trijų dienų struktūrą - Dainų dieną, Šokių dieną ir Ansamblių vakarą; turėsime tas pačias erdves - Vingio parką, „Siemens“ areną ir Kalnų parką. Dar yra daug klausimų, kuriuos reikės išspręsti, tačiau svarbiausia, kad tie meno kolektyvai - nepaisant mažėjančio vaikų skaičiaus mokyklose, - kurie ruošėsi ir dalyvavo 2012 metų šventėje, ne tik išliktų, bet ir sustiprėtų. O taip ir yra, ir bus.

Pasinaudodamas mūsų rėmėjos, „Respublikos“, tribūna, norėčiau paraginti įmones, firmas, kurios nėra vienadienės ir nori investuoti į ateitį, paremti moksleivius ir Dainų šventę, kad ji būtų kuo turtingesnė ir gražesnė; moksleiviai gali padaryti ir labai daug, ir labai gražiai - daug daugiau, gražiau ir įdomiau nei šventės biudžetas gali pasiūlyti, todėl privati iniciatyva ir parama yra labai laukiama; rėmėjų mes tikrai nepamiršime šventėje“.

Parengta pagal savaitraščio „Respublika“ priedą „Gyvenimas“