3 nuotr.Visuomenininkė Astra-Genovaitė Astrauskaitė, protestuodama prieš teisėsaugos savivalę ir, jos nuomone, vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, rugpjūčio pradžioje pradėjo bado akciją prie sostinėje įsikūrusios generalinės prokuratūros. Iš pradžių, tikintis, prisibelsti iki generalinės prokurorės Nidos Grunskienės, akcija buvo numatyta dešimčiai dienų. Kadangi per šį laiką mokytoja taip ir nebuvo „pastebėta", akcija tęsiama toliau.
Pakalbinta „darbo vietoje", esančioje po Generalinės prokuratūros langais, A.G.Astrauskaitė patikslino, kad vienas susitikimas su N.Grunskiene visgi įvyko.
„Tarsi pasityčiodama, ji buvo mane priėmusi 10-iai minučių. Per tą laiką pabandžiau trumpai išdėstyti savo poziciją, bet iš generalinės prokurorės nieko rimtesnio neišgirdau, - pasakojo mokytoja. - Šiuo trumpu susibėgimu ji siekė „numuilinti" gerokai rimtesnį, vėliau turėjusį įvykti, susitikimą. Į jį mane planavo lydėti Nendrė Černiauskienė, Seimo narys Dainius Kepenis bei Nepriklausomybės akto signatarai - Zigmas Vaišvila ir Algirdas Endriukaitis. Deja, būtent tą dieną N.Grunskienė nusprendė, kad su mūsų delegacija ji susitikti negalės, nes tuo metu, kai mes norėjo užsukti, ji esą turėjo suplanuotą susitikimą su ukrainiečiais. Kadangi daugiau jokių teigiamų poslinkių, apart tuščių pažadų, iš prokuratūros pusės nebuvo, badausiu toliau. Beje, manau, kad jeigu analogišką akciją pradėtų koks nors kalinys, Lietuvą „ant ausų" jau būtų pastatę ir Europos Komisija, ir įvairios tarptautinės organizacijos, o štai kai badauja mokytoja, teisėsauga ją ignoruoja".
Visuomenininkė neslėpė, kad per tris savaites trunkančią akciją buvo visko - ir incidentų, ir provokacijų.
„Badavimas pradeda veikti organizmą, tad jis jau siunčia įvairius signalus. Bet kadangi mane stebi ir konsultuoja pažįstama medikė, kol ji nepasakys griežto „Ne", badausiu toliau. Juolab, kad pastebėjau, jog mano buvimas čia vis labiau kliūna valdžią šalyje užgrobusiai konservatorių mafijai ir jų aktyviai siundomiems pakalikams, - atviravo A.G.Astrauskaitė. - Yra pora nuolatinių „megztųjų berečių", kurios vis pasirodo, koneveikia mane ir bando provokuoti. Neseniai prie jų prisijungė ir vienas vyriškis. Tik pastebėjau, kad tie visi „auklėtojai" labai bijo viešumos - tereikia juos užfiksuoti ir noras aiškinti kaip man elgtis greitai išgaruoja".
Be, pasak Astros, akivaizdaus konservatorių elektorato išsišokimo, buvo susidurta ir su agresyvesnėmis provokacijomis.
„Vieną dieną kažkaip netikėtai buvo nuplėšti mano iškelti plakatai. Susitvirtinau juos kaip mokėjau, bet akivaizdu, kad juos reikės rimčiau tvarkyti, - toliau „nuotykiais" dalinosi visuomenininkė. - Be to, kelias dienas iš eilės prie manęs bandė kabinėtis du jauni, įmitę vyrukai. Vis praeidavo pro šalį, pašūkaudavo, parėkaudavo. Bet jų drąsa irgi greitai išgaravo - užteko man užfiksuoti juos pačius bei jų automobilių numerį, ir minėti veikėjai išgaravo kaip demokratija ir žodžio laisvė Lietuvoje".
Nustebino mokytoją ir policijos reakcija į jos pagalbos prašymą.
„Po to, kai susidūriau su įvairiomis provokacijomis ir įžeidinėjimais, nusprendžiau prašyti policijos pagalbos. Deja, dieną paskambinus trumpuoju pagalbos numeriu, jokios pagalbos nesulaukiau. Man policija perskambino tik vakarop, tačiau viskas baigėsi klausimu - ar pavojus gyvybei negresia? Ir tai yra rūpinimasis savo šalies piliečiais? - retoriškai teiravosi A.G.Astrauskaitė. - Kita vertus, tai, kas dabar vyksta, mato ir puikiai supranta patys Lietuvos žmonės. Provokatorių buvo tik keli, o palaikančių - tiek gyvai, tiek internetu - šimtai. Žmonės ateina, kalbasi, kartu fotografuojasi ir linki stiprybės. Tad kol turiu tokį palaikymą, jokie nusikalstamos šaikos pakalikai ar provokatoriai man nebaisūs. Ir tiek juos, tiek jų šeimininkus galiu patikinti - badausiu iki pergalės".
