Hagoje vykstant Tarptautinio Teisingumo Teismo procesui, kuriame Pietų Afrikos Respublika kaltina Izraelį vykdant genocidą palestiniečių atžvilgiu, savo nuomonę apie šią bylą ir pastarojo meto įvykius Artimuosiuose Rytuose išsakė Lietuvos Muftiato valdybos pirmininkas, muftijus Aleksandras Beganskas.
„Kalbų apie Gazos Ruožą ir Palestinos teritoriją dabar girdime visokių, tačiau, vedant paraleles su, tarkim, serialu, jeigu mes jį pradėsime žiūrėti nuo vidurio ar kokios 30-os serijos, tai galvosime, kad pagrindinis herojus yra geras, nors pirmose serijose jis žudė visus iš eilės. Šiandien Artimuosiuose Rytuose turime būtent tokią situaciją, todėl prieš kažką sakant, tikslinga būtų pasigilinti į regiono istoriją, - konkretų pasiūlymą pateikė Muftiato vadovas. - Kažkodėl visi pamiršo, kad Lietuvos musulmonų bendruomenė vieningai pasmerkė spalio 7 d. „Hamas" surengtą užpuolimą ar tai, kad mūsų tikėjimas, net ir karo metu draudžia žudyti vaikus, moteris, senolius. Tuo pat metu kito tikėjimo atstovas, Izraelio premjeras Benjaminas Netanjahu viešai ragina žudyti ne tik žmones, bet ir jų augintinius ir tai didžiajai pasaulio daliai tinka.
Čia galima išvesti dar vieną paralelę. Mes, Lietuvos musulmonai, visuomet palaikėme Ukrainą, nes Krymas ir Doneckas yra Ukrainos teritorijos, kurias rusai okupavo. Žiūrint į situaciją per Artimųjų Rytų prizmę, jeigu dabar ukrainiečiai mėgins atsiimti savo žemes, o rusai pradės skųstis, kad juos puola, tai kaip į tai reikės reaguoti? Tikėtina, pasaulis rusų skundus atmes, tačiau kodėl jie užmerkia akis į tai, kad būtent tas pats dabar vyksta Palestinoje, kur jos žmonės tiesiog nori atsiimti tai, kas priklauso jiems?"
Muftijus pateikė ir daugiau paralelių.
„Mes, musulmonai, džiaugiamės, kai Gaza buvo pripažinta palestiniečiams, o virš Al Aksos mečetės suplevėsavo Palestinos vėliava. Izraeliui tai užkliuvo. Sakant paprasčiau, Lietuvai Sausio 13-oji yra svarbi data, bet kaip lietuviai jaustųsi, jeigu kažkas tądien jiems neleistų iškelti gedulo kaspinais perrištų vėliavų arba priekaištautų, kodėl čia jos dabar keliamos? - retorinį klausimą uždavė A.Beganskas. - Gali būti, kad JTO net pasmerktų tokį draudimą, tačiau čia mes susiduriame su dar viena akivaizdžia neteisybe - JTO gali pripažinti, kad draudimas neteisėtas ar kad Gazoje vyksta genocidas, tačiau didžioji pasaulio dalis toliau tyli. Rezultato tai, kad kažkas pakalbėjo, neduoda, todėl Pietų Afrikos Respublikos iniciatyvą reikėtų vertinti kaip savotišką nevilties šauksmą bandant pakeisti esamą situaciją."
Atkreipė A.Beganskas dėmesį ir į dar vieną nemalonų faktą.
„Didžioji dalis Lietuvos žiniasklaidos rašo apie tai, kiek buvo nužudyta izraeliečių, bet kai kalba pasisuka apie palestiniečius, naudojami žodžiai „mirė" arba „žuvo". Tarsi visi būtų mirę nuo senatvės ar žuvę nelaimingo atsitikimo metu. Tačiau mes kalbame apie per Izraelio atakas žuvusius vaikus, todėl reikėtų vengti tokių dvejopų standartų ir išdrįsti sakyti tiesą, kad ir kokia nepatogi ji būtų, - pabrėžė muftijus. - PAR ieškinį paskatino palestiniečius apėmusi neviltis, bet nereikia turėti iliuzijų, kad būtent Haga kažką pakeis. Jos teismas priėmė sprendimą sulaikyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir kas iš to? Abejoju ar atsiras šalis, kuri tokį sprendimą vykdys. Tas pats ir dėl Izraelio premjero B.Netanjahu. Jeigu jį pripažins kaltu ir jis atvyks į Lietuvą, Ukrainą, Vokietiją ar tą pačią Rusiją, kas nors jį sulaikys? Abejoju. Tik man keista, kad pasaulinei bendruomenei neužkliuvo sprendimas dėl V.Putino, bet ėmė kliūti galimas sprendimas dėl B.Netanjahu. Juk genocido sąvoka turi aiškų apibrėžimą ir patys JTO teisininkai aiškiai pasakė, kad tai, kas vyksta Gazoje, yra genocidas. Tai kodėl tą vengia pripažinti likęs pasaulis? Ir jeigu tai genocidas, kodėl negalime sakyti, kad tai nėra gerai?"
Kritikos JTO adresu A.Beganskas išsakė ir daugiau.
„Sakyčiau ši organizacija - savotiškas nevykėlių susibūrimas. Jie susitinka, posėdžiauja, priima rezoliucijas, bet poveikio tai nėra. Ar jie gali sustabdyti karą Ukrainoje arba Palestinoje? Tikrai ne. Ir kiek kartų buvo atidėtas Palestinos klausimo, kuris susiformavo 1947-1948 metais, sprendimas? - istoriją priminė muftijus. - Ir kur JTO buvo pastaruosius 70-imt okupacijos metų? Jie kalba, kad „Hamas" dengiasi vaikais, tačiau ar kas nors klausė tų vaikų apie tai, kaip jie galėtų pasipriešinti smogikams? Ir tikrai niekas nesidomėjo tuo, jog Izraelis tokius pačius palestiniečių vaikus kiša už grotų. Kaip ir niekam iš pasaulinių „teisuolių" nerūpėjo tai, jog į Al Aksos mečetę musulmonai galėjo patekti tik su Izraelio karių leidimu.
Tai gal laikas pasauliui nustoti taikyti dvejopus standartus ir vadinti daiktus tikraisiais vardais? Juolab kad jie dar ir šiandien žydai, naudodamiesi savo galios pozicija, trukdo padėti apsiaustyje esantiems palestiniečiams. Man skambina žmonės, klausia kaip galėtų pervesti pinigus ar paremti maistu, o aš neturiu ką jiems atsakyti, nes Gazos Ruože neveikia bankai, nėra elektros, neįleidžiamos vaistų ir maisto siuntos. Ir tai daro tie, kurie sako, kad nori taikos."
Jis atkreipė dėmesį ir į tai, jog „Hamas" veikla kelia nemažai klausimų, o islamo valstybių lyderiai daug kalba, bet niekas netaiko Izraeliui jokių sankcijų.
„Manau, kad ir „Hamas" buvo sukurta ne tam, kad deklaruotų save kaip musulmonų ar islamo atstovus, o kaip žmonių valdymui ir jų išnaudojimui skirta politinė grupė. Spėčiau, kad „Hamas" netgi bendradarbiauja su Izraeliu. Viena vertus, buvo atvejų, kai „Hamas" tarsi puolė, bet nepadarė Izraeliui jokios žalos, o atsakydami žydai okupavo nemažas Palestinos teritorijas. Be to, Izraelis prieš kelias dienas iki spalio 7-os gavo įspėjimą iš Egipto, kad „Hamas" rengiasi puolimui. Kodėl tuomet Izraelis nesiėmė jokių priemonių, o dengėsi vaikais ir civiliais? Jis pats leido įsiveržti į pasienio teritorijas. Tas pats buvo ir Čečėnijoje, kai rusai 1999 metais leido įsiveržti Šamiliui Basajevui į Dagestaną. Istorija kartojasi, - nurodė muftijus. - Kalbant apie esą broliškas islamo šalis, per Turkiją iki šiol į Izraelį tiekiama ne tik nafta, dujos, elektros energija, bet ir maistas. Turkija lieka didžiausia elektros energijos ir maisto produktų tiekėja, Saudo Arabija, Kazachstanas ir Azerbaidžanas aprūpina žydus nafta ir dujomis. Tai kas kieko pusėje stovi? Iš to, ką matau, sakyčiau, jog musulmoniškų šalių vadovai dirba savo vidaus auditorijai - imituoja veiklą, reiškia susirūpinimą, kelią reitingus prieš rinkimus, tačiau palestiniečiams nuo to tikrai negeriau."
Baigdamas pokalbį jis dėmesį į kalbas apie tai, jog esą Palestina yra žydų pažadėtoji žemė.
„O kas nors pasigilino į tai, kas tose teritorijose valdė ir gyveno anksčiau, iki pasirodant ten žydams? Nes tikrai ne jie buvo pirmieji šio krašto gyventojai. Ir kaip tada vertinti Klaipėdos, Rygos ar Talino istorinę praeitį? Juk jeigu teigiama, kad esą žydai gyveno Palestinoje, todėl dabar reikia tas žemes atiduoti jiems, tai tęsiant mintį galime pasiūlyti vokiečiams pasiimti Klaipėdą ir Rygą, o švedams - Taliną. O jeigu Baltijos šalys sugalvos tam pasipriešinti, galėsime sakyti, kad vokiečiai ir švedai tik bando susigrąžinti „pažadėtąsias žemes", - įdomų palyginimą pateikė A.Beganskas. - Mes užjaučiame Izraelio vaikus ir civilius, aš nepateisinu „Hamas" veiksmų, bet jeigu sakome, kad jie teroristai, nes žudo vaikus ir bandė įsiveržti į svetimos valstybės teritoriją, tą patį tada reikia taikyti ir Izraelio kariuomenei, nes jie elgiasi analogiškai. Sakyti tiesą nėra lengva, bet tai yra būtina."