Visos mūsų pensijos kol kas nepraloštos. Kol kas...

Pavojaus signalai

1982 m. gimęs Š.Stepukonis yra baigęs Kauno technologijos universiteto (KTU) bakalauro studijas. Š.Stepukonis, anot verslo naujienų agentūros „Bloomberg", nuo 2011 m. sausio 1-osios tapo „BaltCap" direktoriaus pavaduotoju, o vėliau tapo „BaltCap Infrastruktūros Fondo" („BaltCap Infrastructure Fund") partneriu. Š.Stepukonis - „BaltCap" partneris, buvęs atsakingas už Nacionalinio stadiono statybą, dabar įtariamas pralošęs 16,6 mln. eurų. Žinoma, kad į „BaltCap" investavo ir II pakopos pensijų fondai. Tarp jų - „Swedbank" ir SEB banko pensijų fondai, kuriuose pinigus kaupė būsimieji Lietuvos pensininkai.

Ar nenukentės Lietuvos piliečiai - šių II pakopos pensijų fondų dalyviai? Juolab kai šie pensijų fondai jau buvo nukentėję 2021 m. per energetinę krizę ir tik šiemet ėmė dengti dvejus metus patirtus nuostolius.

Ar pavyks laiku pastatyti Nacionalinį stadioną, kurio koncesininkas - „BaltCap"? Juk jau dabar aiškinama, jog ankstesnę statybos kainą, kai bendra 25 metų koncesijos vertė - 280 mln. eurų, teks indeksuoti.

Kartu su Š.Stepukoniu „BaltCap" padavė į teismą ir kazino grupę „Olympic Casino Group Baltija" bei jos akcininkę Estijoje „OB Holding1". Tikimasi iš dviejų juridinių asmenų ir asmeniškai iš Š.Stepukonio prisiteisti 16,6 mln. eurų. Šiuos pinigus, kaip įtariama, Š.Stepukonis galimai pralošė kazino. Jei vyriškio kaltė bus įrodyta, jam už didelio kiekio svetimų lėšų iššvaistymą grės laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų,

Nepriekaištinga reputacija

Kita vertus, nuo praeitų metų lapkričio 30-osios „BaltCap" partneriu jau nesantis Š.Stepukonis turėjo nepriekaištingą biografiją. Buvo Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės savanoris. Už savo veiklą per kovido pandemiją teigiamai įvertintas savo vadų. Š.Stepukonis taip pat yra Trakuose įsikūrusio privataus irklavimo klubo „Academia Remigum" narys, laimėjęs tarptautinėse regatose ne vieną pergalę.

Vilniaus tarybos nario Aleksandro Nemunaičio teigimu, Š.Stepukonis šiuo metu savanoriškais pagrindais kariauja Ukrainoje.

„BaltCap" per savo partnerį Š.Stepukonį investavo ir į švietimo įstaigas Kauno rajone. Ir už tai sulaukė Kauno rajono valdžios padėkų. „BaltCap Infrastruktūros fondas" taip pat įsteigė UAB „Nullus", kuriai vadovavo pats Š.Stepukonis. Ši bendrovė iki 2025 m. rugsėjo pirmosios ketina Bučoje (Ukraina) už 18 mln. eurų pastatyti mokyklą. O dabar ta pati „Nullus", kartu su UAB „Moelta" ir UAB „Žvirgždaičių energija" prašo pripažinti ir jų teisę į 16,6 mln. eurų. Kuriuos galimai pralošė Š.Stepukonis.

Tyrimą dėl galimai iššvaistytų svetimų lėšų atlieka ne tik mūsų teisėsauga, bet ir Europos prokuratūra. Nes galėjo būti padaryta žala ne tik mūsų pensijų fondams, kelioms mūsiškėms bendrovėms, bet ir Europos Sąjungos institucijoms. Aiškėja, kad savo turtines pretenzijas gali pareikšti ir Lenkijoje veikiančios bendrovės.

Žala nereikšminga?

Tad ar mūsiškiai II pakopos pensijų fondai tikrai saugūs? Lietuvoje veikiančius komercinius bankus ar jų padalinius kontroliuojančio Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus ramina, kad bankų patirti nuostoliai (dėl pensijų fondų investavimo į „BaltCap" - aut. past.) gali pasirodyti nereikšmingi. Kita vertus, II pakopos pensijų fonduose lietuvių sukaupti pinigai taip pat nėra itin reikšmingi. Visai nežymiai prisidedantys prie „Sodros" pensijos. O jei investuojama į ne visada patikimus fondus, II pakopos pensijos finansiškai gali tapti dar nereikšmingesnės.

Todėl Seimo narys, socialdemokratas Linas Jonauskas jau pernai Seime įregistravo Pensijų kaupimo įstatymo projektą, kuriame siūlo leisti žmonėms savanoriškai nutraukti dalyvavimą II pakopos pensijų fonduose. Be to - iškart, nelaukiant pensinio amžiaus, pasiimti tuos fonduose sukauptus pinigus kaip vienkartinę išmoką. Ši - piliečių gerai vertinama, bet valdantiesiems nepopuliari įstatymo pataisa galimai bus svarstoma per Seimo pavasario sesiją. O dabar, kilus skandalui, susijusiam su „BaltCap" 16,6 mln. eurų praradimu, L.Jonauskas kreipėsi į LB. Kaip į SEB ir „Swedbank" kontroliuojančią instituciją. Anot L.Jonausko, žmonės, kaupiantys II pakopos pensijų fonduose, nori žinoti, kaip žala bus kompensuojama.

„Vis dar neaišku, kiek privačių pensijų fondų yra investavę į minėtą bendrovę, kurios pinigus galimai iššvaistė jos buvęs partneris. Taip pat neaišku, ar padaryta reali žala pinigus privačiuose pensijų fonduose kaupiantiems žmonėms ir kaip finansinė žala, padaryta bendrovei, paveiks pensijų fondus. Klausimų vis daugėja, tačiau į juos atsakymų vis dar mažai", - teigė L.Jonauskas.

O kaip stadionas?

„BaltCap" pinigų pataškymo skandalas galimai paveikė ir Vilniuje vis statomo ir nepastatomo Nacionalinio stadiono statybų kainas. Jau atlikta darbų už 8 mln. eurų be PVM, tačiau dabar darbai sulėtinti, nes statybos pabrango. Kaip teigiama, ir dėl karo Ukrainoje. Anksčiau buvo įsipareigota pastatyti už 280 mln. eurų, bet ši suma jau neatitinka realybės. Tikimasi, kad anksčiau sutartoji stadiono pastatymo suma bus indeksuota.

KomentuojaSeimo Ekonomikos komiteto narė Laima MOGENIENĖ:

„Nežinau, kaip „BaltCap" 16,6 milijonų, o gal ir daugiau pinigų praradimo istorija galėtų nepakenkti II pakopos pensijų fondams, kurie į „BaltCap" investavo. Nes jie, II pakopos pensijų fondai, ne gana to, kad neindeksuoja fonduose sukauptų pinigų pagal infliaciją, jie dar už savo investavimą jokios realios atsakomybės neturi - ar blogai investavo, ar ne. Daugelio žmonių tos sukauptos sumos tai didėja, tai mažėja ir taip toliau. Na, pensijų fondai teigia, kad vidurkis visada stabilus lieka, bet jei žmogus pats investuotų savo pinigus, tai jis norėtų gauti grąžą. O dabar atsakomybės jokios neturi, net nežinome, neturime jokios informacijos, kiek tie II pakopos pensijų fondų administratoriai yra gabūs investuoti, kiek įdeda darbo žiūrėdami, kur galėtų investuoti. Kiek jie sugeba modeliuoti ir prognozuoti ateitį, kas su vienais ar kitais investavimo objektais darysis.

Aš manau, kad tokia suma - 16,6 mln. eurų yra gana ženkli ir ji turėtų pasijusti II pakopos pensijų fonduose. Čia, mano nuomone, yra dar vienas įrodymas, kad taip toliau būti negali. Valstybė vos ne prievarta įrašinėjo žmones į II pakopos pensijų fondus automatiškai ir leido jiems investuoti žmonių pinigus bet kur.

Tikiuosi, kad šita situacija dar labiau paskatins ieškoti sprendimų, ką daryti su tais II pakopos pensijų fondais. Manau, galėtų pasireikšti ir Lygių galimybių kontrolieriai. Kodėl žmonės, sukaupę 5000 eurų, turi teisę iškart pasiimti savo pinigus, kai sulaukia pensinio amžiaus ir nekyla klausimas, kad nereikia iškart atiduoti visų pinigų. O jeigu žmogus sukaupė daugiau, jis praranda teisę iškart disponuoti visu savo pensijų fonde sukauptu turtu. Tai kur čia lygios galimybės? Negi tik kažkokių grupių lygos galimybės domina? Aš manau, kad šis klausimas artimiausiu metu bus svarstomas.

Tie pasiteisinimai, kodėl negali iškart atiduoti visų pinigų, absurdiški. Leidžiama suprasti, kad žmonės yra kvaili ir nežinos, kur tuos pinigus dėti. Tai gėdingas dalykas. Gal žmogui, išėjusiam į pensiją dabar reikia dantis susidėti, tai kodėl už jį fondai sprendžia, kiek pinigų išleisti? Trūksta moralumo šitoje situacijoje. Tikiu, kad norai buvo geri, kad buvo bandoma žiūrėti į užsienio pavyzdžius, bet dažnai pas mus ir geri užsienio pavyzdžiai, susidūrę su nacionaline specifika ir mūsų gudručiais, išvirsta į kitokius dalykus."

Pagarsėjo ryšiais su Landsbergiene

Pirmą kartą plačiau Šarūno Stepukonio pavardė nuskambėjo Seime, kai 2019-2020 m. veikė parlamentinio tyrimo komisija, tyrusi neteisėtą verslo įtaką ir poveikį politiniams procesams Lietuvoje. Komisijai aiškinantis, kodėl konservatoriai dėl pensijų fondams nepalankių sprendimų kreipėsi į Konstitucinį Teismą, išlindo partijos lyderio Gabrielio Landsbergio ir jo sutuoktinės Austėjos Landsbergienės bei Š.Stepukonio „ausys".

Komisijos narys Artūras Skardžius tyrimo metu priminė, kad žlugo bandymas „Lietuvos energijos" dukterinės įmonės „NT valdos" lėšomis Landsbergių šeimos bendrovei, valdančiai mokyklų bei darželių tinklą, pastatyti pastatą sostinės Gervėčių gatvėje. Vėliau, pasak A.Skardžiaus, ta pati „Lietuvos energija" privačiam fondui „BaltCap" permokėjo milijonus už vėjo jėgainių parką.

Komisijai didžiausią įtarimą sukėlė A.Landsbergienės sprendimas nuosavą bendrovę su maždaug 1,3 mln. eurų vertės sklypu už 1 eurą parduoti privačiam fondui, kuris turėjo statyti jai mokyklą. Fondas buvo pranešęs, kad investuos 11 mln. eurų į naujos mokyklos ir vaikų darželio projektą Vilniaus Kalnėnų mikrorajone. Skelbta, kad šį pastatą nuomos Karalienės Mortos mokykla bei darželis „Vaikystės sodas".

„Krajama", kaip tada tvirtino Š.Stepukonis, - fondo bendrovė (tiesa, vėliau pakeitusi pavadinimą), valdanti sklypą, kuriame turėjo iškilti mokykla. „UAB „Krajama" pirkome iš A.Landsbergienės. Sandoris buvo deklaruotas, jo vertė - 1 euras", - atskleidė Š.Stepukonis. Būtent tai sudomino komisiją, kuri įtarė, kad sandoris galėjo būti apsimestinis, kad nuo jo nebuvo mokami mokesčiai valstybei ir pan.