2 nuotr.Nacionalinio stadiono projekto vykdytojai paskelbė, kad į projektą jau investavo per 8,1 mln. eurų, tačiau dabar darbai pristabdyti, nes norima persiderėti dėl didesnės kainos. Tai kelia didelę nuostabą sostinės savivaldybės tarybos opozicijos atstovams. Visų pirma, kad jau tiek daug išleista, nors nuveiktų darbų beveik nematyti. Antra - kad sprendimą dėl kainų peržiūrėjimo turės priimti savivaldybės taryba, tačiau jos nariai negauna jokios informacijos apie tai, kiek projektą norima pabranginti ir kodėl. Nors jau ir dabar visos sutarties suma kelia nuostabą - 280 mln. eurų.
Nori daugiau
Nacionalinio stadiono statybų pristabdymas yra susijęs su diskusijomis dėl statybos kainų indeksavimo, skelbia jį įgyvendinantis privataus kapitalo fondų valdytojas „BaltCap". Jis nurodo į Vilniuje statomo sporto komplekso projektavimo, statybos aikštelės parengimo bei statybos darbus jau investavęs 8,1 mln. eurų.
„Po to, kai didžiausias Baltijos šalyse privataus kapitalo fondų valdytojas „BaltCap" nutraukė sutartį su fondo „BaltCap Infrastructure Fund" partneriu Šarūnu Stepukoniu ir dėl galimai padarytos finansinės žalos kreipėsi į teisėsaugą, viešojoje erdvėje pasigirdo svarstymų, kad dėl buvusio fondo valdytojo veiklos stoja Nacionalinio stadiono parko projektas, o dėl netinkamai tvarkytų fondo finansų patirti nuostoliai bus įskaičiuojami į projekto biudžetą. Tokie svarstymai neturi jokio pagrindo - visus fondo patirtus nuostolius kompensuos „BaltCap" iš savo kišenės", - rašoma pranešime.
Gruodį fondas inicijavo derybas su viešojo sektoriaus partnerėmis - sostinės savivaldybe bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija - dėl darbų kainos indeksavimo. Kol kas nei konkretus jo dydis, nei sumos neįvardijamos, savivaldybė žada derybas baigti sausį. Sprendimą turės patvirtinti miesto taryba.
Keista sutartis
Koncesijos sutartis numato, kad „BaltCap" nuosavu ir pasiskolintu kapitalu finansuos projektavimo, teritorijos parengimo, statybos ir kitus darbus per visą statybos laikotarpį, kuris turėtų trukti dvejus metus ir kainuoti daugiau nei 100 mln. eurų. Pirmasis mokėjimas iš sostinės savivaldybės bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos galės būti atliktas tik po galutinio visų objektų priimtinumo patvirtinimo ir pradėjus Nacionalinio stadiono parko veiklą 2025 m. vidurio.
Skelbiama, kad bendra Nacionalinio stadiono statybų vertė su finansavimo dalimi yra 156 mln. eurų, o bendra 25 metų trukmės koncesijos sutarties vertė siekia 280 mln. eurų. Kaip tai suprasti, „Vakaro žinioms" paaiškino sostinės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis.
„Projektas atrodo taip: jie stadioną stato iš savų ir skolintų pinigų. Kai stadionas pradės veikti, mes susimokėsime už stadioną 156 mln. eurų. Arba dalimis, arba iš karto. Pagal tą pačią sutartį dar 22 metus Vilnius mokės po 4,6 mln. eurų kasmet už visų šitų pastatų priežiūrą. Kyla klausimas, kodėl prižiūrėti pastatų negalėtų kokia nors savivaldybės įmonė. Fondas dabar bando statybų kainą pasididinti, o paskui už tokią kainą prižiūrėti pastatus! Labai puikus verslas", - stebėjosi A.Nemunaitis.
Niekaip netilps į terminus
Vilniaus miesto savivaldybės Sporto ir sveikatingumo skyriaus vadovas Edvinas Eimontas Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijai praėjusių metų pabaigoje pareiškė, esą stadionas pradės veikti jau 2025-ųjų vasarą. A.Nemunaičiui tokios kalbos kelia liūdną šypseną.
„Netikiu tuo. Juo labiau kad dabar ne tik sumą nori pakeisti, bet ir patį projekto turinį - vietoj kai kurių nacionalinio stadiono objektų pastatyti areną Vilniaus „Rytui". Projekto keitimas būtų papildoma argumentacija didinti kainą. Aišku, improvizuoju, nes dokumento nemačiau. Tačiau kai savivaldybė inicijuoja projekto pakeitimą... Tai leistų vykdytojams tiek padidinti sąmatą, tiek atitolinti terminą. Manau, kad ir čia gudraujama, nes akivaizdu, kad po pusantrų metų tikrai neturėsime veikiančio stadiono: pagal sutartį stadionas kitų metų vasarą turi turėti jau ir UEFA licenciją", - akcentavo A.Nemunaitis.
Aklas sprendimas
Anot jo, sutartis dėl stadiono pasirašyta ne su „BaltCap", o su mažyte fondui pavaldžia koncesijos bendrove Vilniaus daugiafunkcis kompleksas, tačiau „BaltCap" už ją komunikuoja.
„Įtariu, pranešimas, kad jau išleista per 8 mln. eurų, išplatintas specialiai: apsidraudimui, jei savivaldybė nutrauktų sutartį. Tada bent jau tiek pinigų atgautų. Nors jokių pagrindimų, kur tiek išleista, nėra. Visą informaciją sostinės tarybos nariai gaus prieš pat posėdį, kuris vyks sausio 24 d. Manęs tai visiškai netenkina, nes nebeturėsime laiko jokioms papildomoms užklausoms. O Vietos savivaldos įstatymas numato, kad administracija, savivaldybės įmonės, įstaigos privalo tarybos nariui teikti informaciją pagal jo paklausimus. Bet nesuteikia. Mes net nežinome, ko konkrečiai prašo koncesininkas - ar nori konkrečiu skaičiumi pakelti statybų kainą, ar procentiškai, prisirišant prie infliacijos. Nesugebame išsireikalauti šito dokumento. Tyčia gaišta, kad taryba sprendimą priiminėtų be galimybės perklausti. Turėsime svarbų miestui sprendimą priimti aklai", - aiškino A.Nemunaitis.
Nieko nerodo
Pasak jo, pagal sutartį kainų padidėjimo riziką prisiėmė koncesininkas, sutartyje numatyta vienintelė galimybė kainoms indeksuoti: jei dėl savivaldybės kaltės pailgėja statybų terminas.
„Rašto, su kuriuo koncesininkas kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją bei sostinės savivaldybę, iki šiol niekam nerodo - nei tarybos nariams, nei žurnalistams. Patys sprendžia, patys suka galvas, kaip padėti finansinių sunkumų turinčiam koncesininkui. Teko matyt kur nors, kad pirkėjas pats prašytų padidinti jam kainą? Man teko. Viešuosiuose pirkimuose, kai perkama ne savo pinigais ir tikimasi, kad pardavėjas vėliau su tavimi pasidalins ta permoka", - dar ir tokia mintimi pasidalino A.Nemunaitis.
Kodėl neužtenka paprasto stadiono?
Jam nuostabą kelia ir tai, kad 15 tūkst. vietų nacionalinis stadionas bus „apaugintas" įvairiais prielipais - trimis dirbtinės dangos futbolo aikštėmis, 3 tūkst. vietų žiūrovams lengvosios atletikos stadionu, sporto muziejumi, vaikų darželiu ir kitais objektais, kas projekto kainą padidino dvigubai ar net daugiau. „Apaugintas", nes tikėtasi tokiu atveju gauti europinių pinigų. Tačiau kai paaiškėjo, kad ES finansavimo neskirs, vis tiek nebuvo nuspręsta statyti vien paprastą stadioną už kokius 40 mln. eurų. O jis jau būtų buvęs pastatytas.
Iškėlė reikalavimus
Jam antrino kitas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Almantas Stankūnas. Jis sausio 3 dieną kreipėsi į Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktorių Adomą Bužinską ir Vilniaus miesto merą Valdą Benkunską dėl įrodymų, kad koncesininko „BaltCap" fondo finansinė padėtis yra stabili ir leidžia įvykdyti koncesininko įsipareigojimus Vilniaus miesto savivaldybei.
Taip pat A.Stankūnas pareikalavo pateikti koncesininko argumentus, kuriais remiantis koncesininkas sustabdė nacionalinio stadiono statybos darbus ir siekia peržiūrėti sutarties kainą bei kitas sąlygas. Neturint šio kreipimosi ir jame nurodytų sutarties nuostatų, neįmanoma priimti jokių sprendimų dėl sutarties sąlygų peržiūrėjimo.
„Kyla įtarimų, kad „BaltCap" tiesiog trūksta pinigų, mat mokėjimas iš savivaldybės ir ministerijos turi būti pradėtas tik užbaigus stadioną. Dabar stabdyti statybų darbus nėra jokio kito pagrindo", - sakė A.Stankūnas.
Meras nežino
Vilniaus meras Valdas Benkunskas tikina dar neturįs atsakymo, ar šį mėnesį vyksiančiame sostinės savivaldybės tarybos posėdyje bus sprendžiamas klausimas dėl nacionalinio stadiono kainos indeksavimo. Pasak jo, šiuo metu procesas vyksta, tačiau savivaldybė turi interesą klausimą kuo greičiau pabaigti.
„Reikia perskaičiuoti daug ir formulių, ir veiklos modelių. Kol kas viskas procese, specialistai dirba. Kai tik turėsime kažkokį aiškumą, tai iš karto pranešime. Dar iki sausio 24 d. daug laiko. Turime interesą kuo greičiau klausimą pabaigti, bet ar spėsime iki 24 d. šiai dienai dar neaišku", - „Eltai" dėstė jis.
Skaičiai
„BaltCap" skelbia, kad jau išleido 8,1 mln. eurų. Didžiausios eilutės: ranga ir statybų išlaidos - 3,9 mln. eurų, projektavimo darbai ir techninė priežiūra - 3,8 mln. eurų.
Tiesa, „BaltCap" projektą tik finansuoja, o jį vykdo bendrovė Vilniaus daugiafunkcis kompleksas, kuriai ką tik vadovauti pradėjo buvusi pastatų priežiūros ir administravimo bendrovės „SOL Baltics" vadovė Agnė Grendelė. „Vakaro žinioms" išreiškus nuostabą, kad išlaidos skaičiuojamos milijonais, o plika akimi matomų darbų beveik nėra, A.Grendelė paaiškino, kad iki šiol atliktus rangos ir statybos darbus galima suskirstyti į kelias stambias grupes: senojo stadiono liekanų demontavimas, sprogdinimo darbai, atliekų surinkimas ir išvežimas (užbaigta); statybvietės parengimas darbams, grunto išvežimas (užbaigta); lauko inžinerinių tinklų įrengimo darbai, monolitinių konstrukcijų statybos darbai, laikinų kelių tiesimo darbai (pradėti, polinių pamatų įrengimo darbų užbaigtumas siekia 60 proc.).
