Naikins lietuvių valstybinės kalbos įstatymą?

Toliau bus siūloma Lietuvos piliečių asmenvardžius dokumentuose rašyti viso pasaulio lotyniškomis abėcėlėmis (150 raidžių) ir Kremliaus siūlymu kolonistų apgyventose vietose kurti teritorines autonomijas su lenkų, rusų regioninėmis kalbomis, iškraipytais vietovardžiais, gatvių pavadinimais. Parengtame Vyriausybės nutarimo projekte nepritariama LR vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektui Nr. XIIIP-471, nors jis neprieštarauja Konstitucijai ir nekelia grėsmės LR saugumui, negriauna valstybinės kalbos sistemos ir rašybos, tarties, gramatikos, kalbos kultūros normų. Nesvarstomas ir panašus Talkos kalbai ir tautai parengtas projektas.

Skubiai, slaptai brukamas prieškonstitucinis įstatymo projektas Nr. XIIIP-535, pagal kurį būtų galima rašyti iki 150 svetimų raidžių dokumentuose greta 32 lietuviškų raidžių. Neatliktas ir nenumatomas atlikti tokio poveikio vertinimas, konsultacijos su visuomene ir net su tuo klausimu kompetentingomis valstybės ir visuomeninėmis institucijomis (VLKK, LKI ir t.t.). Vyriausybė be diskusijų tendencingus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus priimtų po 4 mėnesių, o įstatymas įsigaliotų po to jau kitą dieną (rugsėjo 1 d.).

Klastojamas ir 2009-11-06 d. Konstitucinio Teismo nutarimas. Jis skelbė: valstybinė kalba - lietuvių kalba, todėl įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba. Projektą rengusi Teisingumo ministerija sąmoningai šį KT teiginį iškraipė: esą Lietuvos Respublikos patvirtintuose ir išduotuose dokumentuose „toks įrašas neturėtų teisinės galios ir negalėtų būti oficialiai naudojamas viešajame valstybės gyvenime", todėl „nebūtų sprendžiamos aktualios asmenvardžių rašybos problemos" ir t.t. Toliau vėl skelbiami nepagrįsti teiginiai ir nesąmonės, kurias KT paneigė dar 1999-10-21 d. nutarime (žr. p.2-5).

Dar 2011-05-12 ES Teisingumo Teismas byloje Wardyn/Vardyn prieš Lietuvą atmetė Lietuvos pilietės, vadinamojo Europos žmogaus teisių fondo dabartinės pirmininkės (vėliau konsultuotos dabartinės Teisingumo ministrės) skundą prieš Lietuvą dėl šios pavardės rašybos ir esą ES teisės laisvai judėti pažeidimo bei dėl tariamo LR ir ES teisės normų konflikto. Tada teismas nurodė, kad pagal ES teisę vardų ir pavardžių įrašų civilinės būklės aktuose teisinis reguliavimas priklauso ES valstybių kompetencijai (žr. E. Kuzborska. Teisinė tautinių mažumų padėtis Lietuvoje. V., 2012, p. 174-176).

Primintina, kad ne LR Teisingumo ministerijos kompetencija yra keisti valstybinės lietuvių kalbos funkcijas ir sistemą, reglamentuotas Valstybinės kalbos įstatymo 2, 4, 15, 19 straipsniuose. Lygiai kaip ministerija neturi teisės ignoruoti LR Konstitucijos 14, 28, 29 straipsnio, kuriuos asmenvardžių rašybos aspektu ne kartą yra išaiškinęs LR Konstitucinis Teismas. Dėl šių priežasčių Teisingumo ministerija turi atsisakyti planų keisti asmenvardžių rašybą ir valstybinės kalbos funkcionavimą reglamentuojančius aktus. 2018-2022 m. valstybinės kalbos politikos gairių 27 punktas skelbia, kad vardyno norminimas grindžiamas onomastikos mokslo tyrimais. Prašytume pagal įstatymus padėti išlaikyti tradicinę lietuvių kalbos sistemą.

Pavardės nėra vien šeimos privataus gyvenimo dalis - jos yra ir kalbos, kultūros, valstybės istorijos dalis. Lietuvos gyventojų asmenvardžiai per 800 metų rašyti 6 skirtingomis kalbomis, 6 skirtingomis abėcėlėmis, labai kraipyti, bet nuo to daugelio lietuvių tapatybė iš esmės nepasikeitė. Archajiškos lietuvių kalbos pavardės išlaikė tik bendrą šeimos ir giminės pavardės šaknį ar net kamieną, bet moterų pavardės skiriasi nuo vyriškų pavardžių: pavyzdžiui, vyras yra Daukša, žmona - Daukšienė, o duktė - Daukšaitė. Bet kurios kalbos asmenvardžiai lietuvių kalboje, kaip ir kitose indoeuropiečių kalbose, bent kiek adaptuojami.

LR KT sprendime, matyt, sąmoningai kalbama ne apie profesionalių kalbininkų vieną instituciją, bet institucijas. Be VLKK yra dar Lietuvių kalbos institutas, turintis Vardyno skyrių (nuo 2014 12 05 d. Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centrą), kuris pagal nuostatus formuoja vardyno tyrimų ir vartojimo strategiją ir taktiką Lietuvos Respublikoje. 2008 m. Institute vyko profesionalių kalbininkų seminaras, po diskusijų pasiūlęs Lietuvos piliečių vardus ir pavardes dokumentuose rašyti valstybinės kalbos raidynu. 2014 m. Institute vykęs antrasis vardyno seminaras šias nuostatas dar kartą patvirtino. 2015 m. šias nuostatas pagrindė ir patvirtino Instituto mokslinė taryba.

Minėto įstatymo projekte nesilaikoma ir naujausio LR KT sprendimo: be jokių konsultacijų su profesionalių kalbininkų institucijomis Vyriausybė parengia ir patvirtina Vardų ir pavardžių rašymo taisykles, parengia ir įgyvendina registrų ir valstybės informacinių sistemų pertvarką. Tai daroma skubiai ir savavališkai „iki šio įstatymo įsigaliojimo", nors tam prieštaraus tebeveikiantis 1991-01-31 nutarimas Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo LR piliečio pase" (Valstybės žinios 1991, Nr.5-132), nebeteksiantis galios tik įsigaliojus šiam įstatymui.

Minėtu projektu būtų pažeidžiami LR Konstitucijos 2, 3, 10, 14, 17, 25, 42 straipsniai, prarandamas tradicinis Lietuvos kultūros paveldas. Asmenvardžiai dokumentuose yra teisės ir kalbos dalykas, o kalboje - kalbos ir teisės dalykas. Reikalaujame pagal įstatymus atsižvelgti į seniai išvardintas kalbininkų, teisininkų išvadas ir nepažeisti LR Konstitucijos.