Jau šį sekmadienį švęsime Velykas - marginsime kiaušinius, tikrinsime jų tvirtumą, ragausime gardžius patiekalus. Margučių dažymas ir ridenimas - visoje Lietuvoje nuo seno paplitusi tradicija. Tačiau laikotarpis tradicijas koreguoja, tad neatskiriama Velykų dalimi tapo gausios vaišės ir persivalgymas.
Velykos - tai didžiausia Romos katalikų bažnyčios šventė, kurios esmė - Kristaus prisikėlimas. Lietuviams, išlaikiusiems baltų gamtatikystės pagrindus, ji sutampa su gyvybės atgimimo švente.
Etnologų teigimu, tradiciniame kaime Velykų šventės labai laukta - gal net labiau nei Kalėdų. Ji simbolizuoja naujų žemdirbiškų metų pradžią. Dažniausiai po Velykų prasidėdavo didieji arimo, sėjos darbai.
Kaip „Vakaro žinioms“ teigė Lietuvos kulinarijos paveldo fondo vadovė Birutė Imbrasienė, pagal lietuvių tradicijas Velykos neatsiejamos nuo kiaušinių marginimo, margučių ridenimo ir daužymo.
„Velykos visada būdavo švenčiamos kaip gyvybės atgimimo šventė, kuri suvienydavo visą šeimą. Dabar žmonės kartais patys iš savęs atima tą pasiruošimo didžiajai šventei malonumą, nes margučių įsigyja prekybos centruose. O juk iš esmės šventė yra tiek, kiek jai ruošiesi“, - sako ji.
Kiaušinius virti ir dažyti reikėtų ne anksčiau negu šeštadienį. Mat Didysis šeštadienis yra tas laikas, kai pagrindiniai namų ūkio darbai turi būti baigti - kiaušinių marginimas yra paskutinis darbas, kurį tradiciškai dirbdavo visa šeima ir kuris po visų ruošos darbų būdavo malonumas. Vyrai prieš kiaušinių marginimą eidavo į mišką parnešti įvairių žievių, samanų, žalumynų, o moterys raugdavo juos, paskui visi stengdavosi nudažyti margučius kuo gražiau.
„Lietuviai tradiciškai margindavo vištų kiaušinius, nes juos mušti patogiau, nudažyti galima gražiau - juk margas žąsies kiaušinis ir liks margas, jo nei paskusi, nei pagražinsi. Putpelės kiaušiniai mažyčiai, paties margučio grožio nesimato, - teigia B.Imbrasienė. - Galime didžiuotis turį kiaušinių marginimo ir margučių valgymo tradicijas, apeigas, ir Velykos tikrai nėra kiaušinių valgymo šventė.“
Pasak jos, Velykų stalas būdavo specialiai puošiamas, margučiams paskiriant ypatingą vietą. Velykų pusrytį pradėdavo vyriausias šeimos narys - šventintą kiaušinį padalydavo į tiek dalių, kiek šeimos narių. Paskui kiekvienas stengdavosi išsirinkti tvirčiausią margutį - buvo tikima, kieno margutis tvirčiausias, tas bus sveikiausias per visus metus. Bet pirmą Velykų dieną mušdavo tik vieną kiaušinio galą, o antrą buvo galima tik kitą dieną mušti.
„Margučių ridinėjimui, kuriame dalyvaudavo tiek vaikai, tiek suaugusieji, taip pat reikėdavo margučius išsaugoti. Kitas dalykas - kas skubės valgyti tą gražų margutį, į kurį tiek darbo ir širdies įdėjo? Tad tikrai nesėsdavo prie stalo vien kiaušinių „lukštenti“, - teigia žinovė.
Kad margutis - valgomas, pasak B.Imbrasienės, būdavo prisimenama tik visų Velykų iškilmių pabaigoje. O šventiniam Velykų stalui būdavo gaminamas visai kitas maistas.
Ant stalo būdavo patiekiama tai, kas yra šviežia, kas „išlindo“, „užgimė“. Pavasarį būdavo pagaliau sulaukiama šviežio pieno, nes žiemą dažniausiai jo nebūdavo, kol karvė apsiveršiuodavo. Būdavo patiekiamas veršienos kepsnys, krienai su grietine, pyragai, duona, sūriai, sviestas, pirmieji žalumynai. Ir stalas Velykų rytą būdavo padengiamas, galima sakyti, visai savaitei - nestovėdavo šeimininkė per dienas prie puodų, ir jai Velykų savaitė būdavo šventė. Stalą tik kartkartėmis maistu papildydavo.
- Sveikos mitybos rekomendacijose teigiama, kad kiaušinių reikėtų suvalgyti vos du tris per savaitę. Ar tai reiškia, kad, tarkime, per Velykas jų suvalgę daugiau, sau pakenksime? - „Vakaro žinios“ teiravosi Santariškių klinikų gydytojos dietologės doc. dr. Editos GAVELIENĖS.
- Pirmiausia noriu pasakyti, kad nėra tokio stebuklingo produkto, kuris būtų visų žmogui reikalingų maistinių medžiagų šaltinis. Todėl mitybos rekomendacijose ir akcentuojama, kad racionas turi būti kuo įvairesnis, o rekomenduojamas vienų ar kitų produktų kiekis tą įvairovę užtikrina. Ir nereikia manyti, kad kartą per metus suvalgę kiaušinių daugiau ar mažiau, nei rekomenduojama, pakenksite savo sveikatai - tikrai nepasijusite labai ligoti.
Tiesa, kiaušinis yra tas produktas, kuris tai kritikuojamas, tai aukštinamas - manyčiau, dėl jo unikalios sudėties. Kiaušinyje yra daug naudingų maistinių medžiagų. Jo baltymas beveik 100 proc. įsisavinamas, trynyje yra daugybė mikroelementų, vitaminų, didelis jo maistingumas. Tačiau trynyje yra gausesnis cholesterolio kiekis, tad žmonėms, kurių cholesterolio kiekis kraujyje padidėjęs, reikėtų atkreipti dėmesį į kiaušinių kiekį jų racione.
- Ar būtina kiaušinį išvirti kietai?
- Verdant kiaušinį kietai apsisaugoma nuo infekcinių ligų, iš kurių dažniausia - salmoneliozė. Kita vertus, skirtingo kietumo trynys įvairiai veikia virškinimo sistemą - skystesnis labiau skatina tulžies išsiskyrimą, kietesnis ilgiau užtikrina sotumo jausmą. Tačiau faktas tas, kad pervirtas kiaušinis yra mažiausiai naudingas sveikatai, nes ilgai verdant suskyla naudingosios medžiagos, perviręs baltymas sunkiau įsisavinamas.
- Ar maistine sudėtimi skiriasi putpelių, vištų, ančių kiaušiniai?
- Skirtumų yra, tačiau jie minimalūs. Gal labiau skiriasi estetinis vaizdas ir vartojimo ypatumai, nes, tarkim, putpelių kiaušiniai gali būti valgomi su visu lukštu, tad organizmas papildomai gauna dar ir kalcio. Tačiau kalcio galima gauti ir iš vištų kiaušinių lukštų, tik gal jų valgymas neteikia malonumo ir didelė infekcijų rizika, jei lukštas buvo blogai nuplautas. Manau, reikia neužmiršti, kad kiaušinis yra gyvūninės kilmės produktas, kuris tiesiog negali būti menkos maistinės vertės.
- Dažų margučiams dabar galima įsigyti įvairiausių ir teoriškai visi jie yra saugūs. Ar tikrai?
- Dažyti kiaušinius - saugūs. Tačiau valgyti net per lukštą nusidažiusį kiaušinį tikrai nėra reikalo - net jei jis toks tapo dažant natūraliomis augalinėmis priemonėmis. Tokie margučiai turėtų būti stalo puošmena.
- Neatsiejama Velykų stalo dalis ir sviestas, druska, majonezas... Tai turi įtakos mūsų savijautai?
- Įvairius priedus pasirenkame ne maistingumui, o skoniui pagerinti. Deja, tas skonio gerinimas ne visuomet yra gerinantis sveikatą. Didelis druskos kiekis nėra žmogui naudingas. Saikingas sviesto, majonezo vartojimas sveikatai nepakenks, o per didelis susijęs su didesniu riebalų ir kalorijų kiekiu.
Šventės yra galimybė pasigilinti į savo krašto istoriją ir pasinaudoti senolių patirtimi sveikiau skaninant maistą. Kanapių sėklos, linų sėmenys, krienai taip pat buvo naudojami kiaušiniui skaninti ir pagardams gaminti. O svarbiausia nepamiršti, kad naudingiausias organizmui - saikingas įvairaus maisto kiekis.
Patarimai
Pirkdami kiaušinius atkreipkite dėmesį į galiojimo datą (kiaušinių galiojimo terminas - 28 dienos).
Vartoti reikėtų tik šviežius kiaušinius. Kiaušinio šviežumą galima patikrinti panardinus jį į šalto vandens stiklinę: švieži kiaušiniai lieka dugne, o seni kiaušiniai iškyla į paviršių.
Rekomenduojama kiaušinius laikyti ne aukštesnėje kaip 18 laipsnių temperatūroje.
Prieš vartojimą kiaušinius būtina nuplauti.
Išvirtą kiaušinį reikėtų suvartoti per parą - to nepadarius jis praranda savo maistinę vertę.
Dažyti galima ir be chemijos
Ciberžolėmis galima suteikti kiaušiniui geltoną spalvą.
Svogūnų lukštai suteiks kiaušiniui raudonų plytų, oranžinę spalvą.
Tamsiai ruda ar rusva spalva kiaušinius galima nudažyti verdant kavos tirpale.
Rožinę spalvą kiaušiniams gali suteikti burokų tirpalas, melsvą - raudonųjų kopūstų tirpalas.
Pamirkius kiaušinius burokų ir raudonųjų kopūstų tirpaluose, galima išgauti violetinę spalvą.
Žalsva spalva kiaušiniai gali nusidažyti pamirkius ciberžolių, o vėliau - raudonųjų kopūstų tirpaluose.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“