1 nuotr.Vyriausybė 2023 metais planuoja skolintis apie 6,6 mlrd. eurų. Dalį lėšų planuojama pasiskolinti užsienio kapitalo rinkose išleidžiant euroobligacijų emisijas - apie 4 mlrd. eurų, kitą dalį - skolinantis vidaus rinkoje išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius - apie 1,9 mlrd. eurų. Taip pat apie 0,6 mlrd. eurų numatyta pasiskolinti iš tarptautinių finansų institucijų ir ES pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę.
2023 metais planuojama investuotojams ir toliau pasiūlyti vietos rinkoje aukciono būdu įsigyti užsienio kapitalo rinkose išplatintų euroobligacijų emisijų papildymus. Valstybės biudžeto srautams valdyti gali būti skolinamasi išleidžiant iždo vekselius. Papildomai valstybės biudžeto išlaidos 2023 metais bus finansuojamos iš 2022 metais sukaupto lėšų likučio - apie 1 mlrd. eurų ir grįžtančių į valstybės iždo bendrąją sąskaitą ankstesniais metais Lietuvos įstaigoms ir įmonėms perskolintų lėšų - 0,03 mlrd. eurų.
Prognozuojama, kad finansavimo poreikis 2023 metais sudarys apie 7,2 mlrd. eurų. Didžiausią lėšų poreikio dalį sudarys 2023 metų valstybės biudžeto deficito finansavimas - apie 3,1 mlrd. eurų. Iš jų valstybės biudžeto deficitui finansuoti bus skirta apie 2,7 mlrd. eurų, o ES ir kitos tarptautinės paramos lėšų neigiamam balansui - apie 0,4 mlrd. eurų. Taip pat įvertinta, kad Vyriausybė planuoja skirti asignavimų valdytojams iki 1,3 mlrd. eurų valstybės vardu pasiskolintų lėšų, kurios gali būti naudojamos viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas. Apie 2 mlrd. eurų bus skirta skolai valstybės vardu grąžinti, iš jų vidaus skolai grąžinti - 1,8 mlrd. eurų ir užsienio skolai grąžinti - 0,2 mlrd. eurų. 2023 metais planuojama sukaupti 0,7 mlrd. eurų euroobligacijų emisijai 2024 metų sausį išpirkti. Iš Vyriausybės 2023 metais numatomų pasiskolinti lėšų papildomai planuojama suteikti apie 0,1 mlrd. eurų valstybės perskolinamų paskolų juridiniams asmenims.
Prognozuojama, kad 2023 metų pabaigoje susidarys apie 1,1 mlrd. eurų lėšų likutis, skirtas 2024 metų pradžios valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimui užtikrinti (0,4 mlrd. eurų) ir sukaupti lėšas euroobligacijų emisijos išpirkimui 2024 metų sausį (0,7 mlrd. eurų).
Įvertinus 2023 metų skolinių įsipareigojimų grąžinamus ir kitus rizikos veiksnius, nustatytas 2023 metų Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas yra 4,8 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skola 2023 metų pabaigoje sudarys apie 30,2 mlrd. eurų arba 43 procento prognozuojamo bendrojo vidaus produkto.
