Nepagarba Laisvės gynėjams ir istorijai

Istorijos fragmentai

Jau ne vienerius metus prie Seimo eksponuojamos sausio įvykių barikados. Seimo puslapyje skelbiama, kad įamžinti Laisvės gynėjų ir Sausio 13-osios įvykių atminimą memorialu buvo nuspręsta 2000 metais. Memorialą sukūrė „Vilniaus architektūros studija", laimėjusi Kultūros vertybių apsaugos departamento ir Architektų sąjungos surengtą konkursą. Architektai išsaugojo autentišką 1991 m. parlamento gynybinių sienų fragmentą ir smulkiosios architektūros elementus.

Memoriale atskirai įrengta Švč. Mergelės Marijos koplyčia, kurios altoriaus fone yra eksponuojami autentiški per 1991 m. sausio įvykius žmonių sunešti daiktai - mediniai kryžiai, koplytstulpis, kuriame stovi mokytojos lituanistės atnešta Švč. Mergelės Marijos statula, anuomet tapusi laikinojo altoriaus sudedamąja dalimi. Iškilminga Sausio 13-osios memorialo atidarymo ceremonija įvyko 2008 m. sausio 13 d., minint septynioliktąsias Laisvės gynimo metines.

Piktinosi nepagarba

Tačiau neseniai Seimo narė Agnė Širinskienė atkreipė dėmesį į tai, kad dalis barikadų atrodo pamirštos, niekinama jų istorinė svarba. Dėl to ji kreipėsi į Seimo valdybą. „Sausio 13-osios memorialas prie Seimo, saugantis tą lemtingą Valstybės datą įamžinančias barikadas - lietuvių Tautos kovų už Nepriklausomybę paminklas, kurio išsaugojimas ir perdavimas ateities kartoms yra ypač reikšmingas. Deja, nors remontas buvo pradėtas dar 2021 m. pabaigoje, Seimo kanceliarijai sudarius sutartį dėl remonto darbų, iki šiol matome tuos darbus tebevykstant, o dalis saugotinų memorialą sudarančių blokų yra sukrauti nuo kritulių neapsaugotose vietose, ne stoginėje, o šalia Seimo sienų. Kaip matyti, blokai yra permirkę, pakeitę spalvą, o ant jų Sausio 13-osios Seimo gynėjų palikti užrašai trupa. Toks blokų nesaugojimas sukelia pavojų, kad žiemos metu, kai atodrėkį keičia šąlantys orai ir formuojasi ledas, dar labiau paspartės blokų irimas ir bus pažeisti ne tik užrašai, bet ir pačios betoninės konstrukcijos.

Prašau Jūsų pasirūpinti tinkamu istorinės atminties išsaugojimu ir užtikrinti, kad ypač istorinei atminčiai svarbūs barikadų fragmentai būtų apsaugoti nuo kritulių ir temperatūrų kaitos poveikio", - rašoma Seimo narės kreipimesi. Tačiau artimiausiose Seimo valdybos darbotvarkėse nematyti, kad būtų planuojama svarstyti A.Širinskienės kreipimąsį.

Tokią situaciją A.Širinskienė pavadino svetima gėda: „Prie Seimo įstiklintame memoriale buvo saugomi Sausio 13-osios barikadų blokai. Gyvas liudijimas ateities kartoms. Dabar pasižiūrėkime, kaip juos šiandien saugo pačia patriotiškiausia partija apsišaukę konservatoriai: blokai palikti likimo valiai, sudrėkę po lietumi, skils ir trupės šaltyje. Jokio bandymo uždengti (polietileno ir lentų istorinei atminčiai gaila?) kol vyksta (o jau ilgą laiką vyksta) stiklinės saugyklos tvarkymo darbai.

Nuotrauka viso šito barbarizmo - tipinis pavyzdys, ką jie šiandien daro su visa valstybe". Šis A.Širinskienės įrašas sulaukė ir daugiau internautų pasipiktinimo. Seimo narė Vilija Targamadzė prisiminė save prie minėtų barikadų. „Nepagarba istorijai. Juk stovėjom ir saugojom AT. Ir dabar prisimenu pravažiuojančių tankų ūžesį. Niekas nesujudėjom. Vertinu kaip nepagarbą ir gynėjams. Skubiai reikia tvarkyti", - rašė ji.

Griūva nuo seniai

„Vakaro žinios" kreipėsi į Seimo kanceliariją su klausimais, kodėl dalis istorinių blokų laikomi neapsaugant jų nuo aplinkos poveikio. Jos atstovas Rimas Rudaitis paaiškino, kad taip yra jau seniai. „Greta memorialinės kompozicijos, kurios pagrindu buvo sukurtas memorialo projektas, esantys betono blokai po įstiklintu gaubtu nepateko memorialo kūrėjų sprendimu. Neuždengto barikadų fragmento blokai prie Seimo II rūmų buvo perkelti 1992-1993 metais. Šiems barikadų fragmentams apsaugos reikalavimai nėra taikomi", - nurodė jis. Kanceliarija taip pat yra nurodžiusi, kad šie blokai be apsaugos guli jau daugiau kaip dešimtmetį.

Toks atsakymas papiktino A.Širinskienę. „Didesnio atsirašinėjimo ir baisesnės nepagarbos istorinei atminčiai nesu mačiusi. Matom, kad griūna, bet netvarkysim, nes gi griūna jau nuo seniai! Tai pačiai kanceliarijai galiu priminti, kad Gedimino kalno pilis griūva nuo XV a., kai Vytautas pastatė pirmąją plytinę pilį, o Cheopso piramidė - bijau pagalvoti, kiek ten tūkstantmečių bus. Ir tai Seimo kanceliarijai irgi reiškia, kad nereikia saugoti tų istorijos paminklų, nes gi, nuo senų laikų jie stovi kanceliarijos klerkų logika sekant?" - reagavo Seimo narė.

Beje saugoma memorialo dalis kaip tik sausio minėjimų išvakarėse buvo vėl atverta lankytojams. Seimo kanceliarija nurodo, kad buvo atliekami stiklų keitimo, metalo konstrukcijų tvarkymo, stiklus laikančių konstrukcijų sistemų reguliavimo ir remonto, lauko apšvietimo keitimo, lietaus surinkimo sistemų keitimo, aikštelės prieš įėjimą remonto darbai. Šio unikalaus paminklo atnaujinimo darbams atlikti buvo skirta 303 603 eurai.