Nesiskiepysi nuo COVID-19 - greitai lėksi iš darbo?

Bijo dėl vakcinos

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šalies biudžetinėse įstaigose ir seniūnijose dirba per 10 tūkst. socialinių paslaugų srities darbuotojų, o įvairaus pavaldumo ir nevyriausybinėse organizacijose - dar 4 tūkst. Negi apie 7 tūkst. bijo skiepų? Ogi taip! Socialinių darbuotojų asociacijos (LSDA) prezidentė Jūratė Tamašauskienė teigia, jog nuo COVID-19 infekcijos skiepytųsi tik apie pusė:

„Labai tikslių duomenų neturime, iš esmės tokie duomenys buvo surinkti prieš Naujuosius metus vykusiame LSDA suvažiavime. Tada maždaug pusė socialinių darbuotojų sakė nenorintys skiepytis nuo koronaviruso.

Galiu pasakyti ir apie savo įstaigą. Norinčių skiepytis - tik 50 proc. Kodėl? Nes viešojoje erdvėje tikrai nėra labai aiškios, konstruktyvios, moksliškai pagrįstos informacijos apie skiepą. Juolab kai tie skiepai - skirtingų gamintojų. Juk girdėjome, kad farmacijos kompanija „AstraZeneca" buvo šiek tiek pristabdžiusi savo skiepo bandymus, o vėliau vėl atnaujino. Tokia neigiama informacija atmintyje užsifiksuoja."

Dabar socialinių darbuotojų trūksta, todėl nesiskiepijusieji darbo nepraras. Bet kas jų laukia ateityje? Ar neišsipildys tuometinio premjero Sauliaus Skvernelio pernykštis viešas įspėjimas, jog nepasiskiepijusiems gyventi bus sunkiau? Kita vertus, Konstitucija garantuoja žmogaus kūno neliečiamybę. Jei aš nenoriu, kad į mano asmeninį kūną būtų įšvirkštas skiepas, tai kas turi juridinę teisę mane, suaugusį ir sveiko proto asmenį, skiepyti? Tai yra taikyti prieš mane ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą?

Privers netiesiogiai

„Sunku pasakyti, kaip bus, - svarstė J.Tamašauskienė, - bet čia priklausys nuo teisės aktų. Kol kas leidžiama apsispręsti, tačiau, pavyzdžiui, dėl plaučių tuberkuliozės socialiniai darbuotojai kasmet eina į gydymo įstaigas, kad profilaktiškai peršviestų plaučius. Ta prievolė yra Vyriausybės patvirtinta, nors socialiniai darbuotojai dėl to kiekvienais metais gauna intensyvią spinduliuotę. Bet mes suprantame, kad sirgdami tuberkulioze sukeltume labai rimtą pavojų senyviems žmonėms. Jie ir jų šeimos turi teisėtų lūkesčių, kad socialinės paslaugos būtų teikiamos saugiai.

Darbdavys irgi turi galvoti apie paslaugų gavėjo saugumą. Turi būti teisiškas išaiškinimas, kaip apsaugoti socialinių darbuotojų bendruomenę, o taip pat ir - socialinės paslaugos gavėjus. Nes jei socialinis darbuotojas užkrėstų globojamus žmones ir jie dėl to mirtų, prasidėtų teismai, visiškai neaišku, kaip būtų. Reikia konkretaus, labai subtilaus teisinio išaiškinimo, kaip valstybė siekia apsaugoti socialinius darbuotojus nuo teisinių pasekmių."

O kas labiau bijo skiepytis? Gal LSDA skyriai mažesniuose šalies miestuose?

„Pastebiu savo darbe, jog mažiau nori skiepytis jauni žmonės. Gal dėl to, kad neįvertina rizikos, jog gali platinti koronaviruso infekciją besimptome forma. Trūksta atsakomybės ir profesinio požiūrio.

Tačiau trūksta ir realios informacijos apie skiepą. Galiu priminti, kad skiepas nebus privalomas, bet norėtųsi, kad socialiniai darbuotojai būtų labiau skatinami skiepytis. Juk mums suteikiamas prioritetas. Mes skiepijami vos ne pirmieji, todėl turime pateisinti šią privilegiją", - sakė J.Tamašauskienė.

Tas pats ir su pedagogais

Pagal Sveikatos apsaugos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų sudarytą planą antrą šių metų ketvirtį bus skiepijami pedagogai. Pirmiausiai - ikimokyklinio ugdymo ir dirbantys specializuotose mokyklose. Tačiau, kaip sakė Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas, norinčių skiepytis yra „pusė prieš pusę":

„Laisva valia. Apie prievartą nė kalbų negali būti. Aš, pavyzdžiui, būtinai skiepysiuosi, o mano žmona - nenori. Ir mūsų profsąjungos narių bendros nuomonės tikrai nėra, nes organizacija labai didelė. Manau, kad reikia skiepytis, jei norime kuo greičiau pabaigti visus tuos nuotolinius mokymus ir grįžti į normalų gyvenimą. Nereikia daryti labai didelės problemos dėl to skiepo."

Situaciją kometuoja advokatas, darbo teisės specialistas Tomas BAGDANSKIS:

Jei norma, kas privalo skiepytis, yra, reikia ją vykdyti. Jei darbuotojas atsisako, reikia taikyti vadinamąjį proporcingumo principą. Ar žmogaus asmeninis interesas nesiskiepyti yra mažesnis nei visuomenės interesas neužsikrėsti? Kas šiuo atveju svarbiau - žmogaus asmeninė teisė ar visuomenės interesas? Konstitucinė žmogaus teisė nėra absoliuti. Jei žmogus atsisako vykdyti savo pareigą, darbdavys turi teisę jį nušalinti ir nemokėti atlyginimo. Taip būtų galima teisiškai traktuoti šią situaciją.

Trigrašis

Kol vakcinos nėra daug, sudaromos eilės ir skiepijami žmonės, labiausiai rizikuojantys užsikrėsti COVID-19 ar užkrėsti kitus. Tačiau kas bus, kai visus tokius suskiepys, vakcinos dar liks, o norinčių - ne. Valdžia į įstatymus neįrašys prievartinio skiepijimo, tikrai ne. Ir nekalbės apie tai atvirai. Tačiau nepasiskiepijusiems gali būti sudaryta tiek kliūčių, kad jie nesijaus visateisiais piliečiais.