Nesustojanti gyvūnų globos namų karuselė

Nesustojanti karuselė

Kai su „Šiaulių letenėlės" vadove ir siela Ingrida Butkute kalbamės telefonu, fone netyla šunų amsėjimas. Moteris prieglaudoje triūsia šešias dienas per savaitę - lieka tik viena diena poilsiui.

Pirmąjį šių metų mėnesį I.Butkutė suskaičiavo ir palygino: į 2023 metus prieglauda įžengė su 147 šuniukais ir 89 katėmis, o į 2024-uosius - su 158 šuniukais ir 86 katėmis.

Per 2023 metus į prieglaudą atvyko 189 šunys ir 193 katės. Namus rado 133 šunys ir 110 kačių.

„Mirė/eutanazija - 16 šunų (2/14). Skaudūs metai... mūsų dalis ilgamečių senjorų taip ir nesulaukė naujų namų... ir 27 katytės (25/2). Mažiems kačiukams iš gatvės prieglauda yra ne pats geriausias kelias į laimę..." - besidominčius gyvūnų likimais informavo I.Butkutė.

Pas savo šeimininkus grįžo 17 šunų ir 2 katės.

PSP (pagauk-sterilizuok-paleisk) programoje dalyvavo 195 katės: „Kiek padėjome pavieniams žmonėms susitvarkyti savo kiemuose besidauginančias kates, jau ir nebesuskaičiuosim. Bet šiais metais, įdomumo dėlei, pasistengsime užfiksuoti."

Ypač „derlingai", sako I.Butkutė, prasidėjo šie metai, per sausį į prieglaudą pateko 24 šuniukai.

„Ir tai - ne vados, o pavieniai paklydėliai ar netekę šeimininkų varguoliai. „Karuselė" niekaip nesustoja ir, panašu, kad ji suksis dar ilgai..."

Pasak I.Butkutės, tokio sausio dar gyvenime nebuvo.

„Gyvūnų nemažėja, mus pasiekia žymiai daugiau žinių - tapome žinomesni, daug dalijamės skelbimais apie rastus gyvūnus. Nemažas kiekis randa namus, nepasiekę prieglaudos: laikinas globas, pastovius namus. Kai dalijamės informacija, sureaguoja ir kitos prieglaudos, mūsų „teritorija" yra didžiulė, esame vieninteliai regione, kurie bandome padėti aplinkiniams miesteliams. Labai sudėtinga dėl tokių didžiulių skaičių", - sako I.Butkutė. Į „Šiaulių letenėlę" keliauja gyvūnai ne tik iš Šiaulių rajono, bet ir Joniškio, Radviliškio, Akmenės rajonų. Tai - vienintelė prieglauda, kuri priglaudžia šunis.

Didelė dalis šunų yra tie, apie kuriuos žmonės praneša dėl prastų gyvenimo sąlygų. I.Butkutė svarsto: galbūt žmonės pasidarė atidesni aplinkai, dažniau reaguoja, po truputį pradeda mažiau bijoti savo kaimynų. Dažniausiai gyvūnus prastomis sąlygomis laiko asocialūs asmenys, nežinia, ko galima tikėtis.

I.Butkutė pasidžiaugia pasikeitusiu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamento požiūriu: reaguoja į gautus signalus, važiuoja, tikrina.

Širdį sušildančios istorijos

Didelis džiaugsmas, sako I.Butkutė, kai gyvūnų globos namai sulaukia kasmetinės 1,2 procento pajamų mokesčio paramos, pagrindinio išgyvenimo šaltinio. Dar didesnis džiaugsmas, kad paramos skaičius kasmet auga. Kartu tai paskatinimas dirbti toliau.

„Stengiamės padėti visiems, kiek įmanoma, dalijamės skelbimais, ieškome namų gyvūnams, sterilizuojame gyvūnus už aukojamus pinigus", - sako I.Butkutė.

„Šiaulių letenėlės" feisbuko puslapyje galima ne tik pamatyti namų ieškančių gyvūnų nuotraukų, bet ir perskaityti jų istorijų. Jas rašo prieglaudos komanda. Tikslas pasiektas, kai prie istorijos atsiranda pastaba, jog gyvūnas rado namus.

„Labai džiugina, ir kai paima seną šunį. Buvo toks klipatukas, mažytis seneliukas. Atvažiavo iš Akmenės žmonės, aš jiems sakau, jis visai senas, nesiorientuoja. Jie apžiūrėjo kitus, bet nuomonės nepakeitė. Dabar siunčia istorijas, kaip jis šlitinėja paskui juos visur. Tokios istorijos iš tiesų šildo širdis, kai žmonės iš prieglaudos paima ne patį gražiausią, bet niekam nebereikalingą."

I.Butkutė sako, kad labai gera sulaukti žinių, atgalinio ryšio: ramu, kai mato, jog gyvūnai yra laimingi. Bet būna ir liūdnų istorijų, kai prieglaudos darbuotojai važiuoja atsiimti gyvūnų arba kai nauji šeimininkai jau kitą dieną juos grąžina.

Kad liūdnų istorijų būtų kuo mažiau, gyvūnai neatiduodami bet kam. „Kartais žmonės pyksta, nors paklausi normalių klausimų. „Aš noriu paimti, o jūs mane klausinėjate!" Taip, klausinėju, nes esame susidūrę su įvairiais žmonėmis. Jei nervinasi vien dėl klausimų, ar turės kantrybės prižiūrėti gyvūną? Nes bent jau pradžioje kantrybės visada reikės."

Dėkingi už paramą

Beglobiams gyvūnams gausėti, sako I.Butkutė, įtakos turi daug priežasčių. Iškart pasijautė, kai buvo paskelbtas privalomas čipavimas. Dažnos priežastys - nepriteklius, nevaldomas dauginimasis.

„Žmonės netyčia daugina gyvūnus, pririšta kalytė vis veda ir veda vaikus, šeimininkai neturi pinigų ir negalvoja, kad reikia sterilizuoti. Finansiškai irgi sunku, skambina ir sako: „Turiu tris šunis, nebegaliu išlaikyti, du atiduosiu, vieną pasiliksiu." Stengiamės pagelbėti, dedame skelbimus, siūlome padėti su maistu, netgi siūlome padėti sterilizuojant, kad nebesidaugintų."

Gyvūnų globos namai nuolat atviri talkininkų pasiūlymams, laisvų rankų čia visuomet trūksta. Dabar Verbūnuose dirba septyniese. Ingrida - su viena išeigine, kiti žmonės keičiasi pamainomis. Zoknių kačių namelyje tvarkosi viena moteris.