Nors atsinaujinančios energijos savikaina vis labiau mažėja, Lietuvoje jos gaminimas dar tik įgauna pagreitį

Renginio metu buvo apdovanoti „Metų renovacijos projektų rinkimų" laimėtojai, pristatyti iki šiol pasiektų daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos rezultatai, aptartas architektų požiūris į miestų atnaujinimą kvartalais bei sovietmečiu statytų daugiabučių kompleksinės transformacijos strategijos, o viena iš pagrindinių krypčių, į ketinama orientuotis ateityje, buvo įvardinta atsinaujinančių energijos technologijų diegimas daugiabučiuose.

Žalioji energija atsiperka

Anot Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus, atsinaujinančios energijos savikaina vis labiau mažėja, o tam įtakos turi tarpusavyje konkuruojančios įmonės, gaminančios atsinaujinančios energijos technologijas.

„Jėgainės darosi aukštesnės nei buvo prieš penkerius metus. Be to, nuolat auga galios išnaudojimo koeficientas, kuris rodo, kiek iš vieno kilovato galima pagaminti kilovatvalandžių. Pavyzdžiui, didieji saulės parkai statomi taip, kad galėtų sekti saulę pagal pasaulio kryptis. Dėl šios priežasties, jei anksčiau iš vieno kW būdavo pagaminama apie 1000 kWh per metus, dabar pagamina apie 1300-1400 kWh", - pasakojo pranešėjas.

Šie pokyčiai leido jau prieš kelis metus, kai rinkai įtakos dar neturėjo karas Ukrainoje ir išaugusi elektros energijos kaina, didžiųjų saulės ir vėjo elektrinių parkų savikainai sumažėti iki mažesnės nei rinkos kaina. Tai reiškia, kad elektrą gaminti vėjo ar saulės elektrinėse tapo pigiau nei konvencinėse elektrinėse, naudojančiose dujas ar anglį.

Gaminamos energijos kiekis ateityje turi augti

M. Nagevičius atkreipė dėmesį, kad mūsų elektros energijos poreikis nuolat didėja - dabar per metus mes suvartojame apie 12 TWh. Deja, didžiąją dalį šios energijos importuojame iš užsienio, o pagaminama žalioji energija sudaro tik 2,5 TWh, t.y. 21 proc., nuo bendro suvartojimo. Tiesa, situacija po truputi pradeda keistis.

„Dabar atsiranda eksponentinis augimas, kuriam įtakos turėjo visuomenė, supratusi, kad turi rūpintis savo gyvenimo kokybe, sumažinti sąskaitas - dauguma iš jų sugalvojo patį paprasčiausią dalyką - investuoti į saulės elektrines", - pasakojo Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas.

Pasak jo, vyriausybės planas ateityje vystyti atsinaujinančią energiją yra itin ambicingas. Jei pasiseks įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, Lietuvoje 2030 m. turėtų būti gaminama apie 24 TWh elektros energijos. Įvertinus tai, kad mūsų elektros vartojimas gali būti padidėjęs iki 18 TWh, maždaug nuo 2028 m. Lietuvos metinė elektros energijos gamyba turėtų viršyti metinį suvartojimą.

Saulės energiją skatina taikyti ne tik elektros gavimui, bet ir šilumai

Kad pavyktų plėsti atsinaujinančios energijos gamybą Lietuvoje, svarbu skatinti ir privačių gyventojų elektrinių naudojimą. Dėl šios priežasties, bent jau pradiniame etape, svarbu sudaryti tinkamas sąlygas įgyvendinti šildymo sistemų modernizavimą. Visuomenėje vis dar kyla abejonių, susijusių su alternatyvia energija, tačiau pateikiant konkrečius skaičiavimus, galima gyventojų nerimą sumažinti.

„Dažnai kylantis klausimas - ar šviesos Lietuvoje pakanka? Mes neskaičiuojame, kiek dienų per metus yra apsiniaukę ar kiek lyja, mes skaičiuojame, kiek šviesos per metus patenka į kvadratinį žemės metrą. Lietuvoje šis skaičius yra 1100 kWh ir to visiškai pakanka tiek efektyviai gaminti šilumą, tiek elektrą", - pasakojo V. Mačiulis.

Anot jo, norėtųsi, kad saulės energija būtų panaudojama ne tik elektrai gaminti, bet ir šilumai, tuo labiau, kad atsiranda vis modernesni šilumos siurbliai. Juos naudojant įdarbinama žemės arba oro šiluminė energija, todėl 1 kWh saulės elektros virsta 3-4 kWh šilumos. Tiesa, šilumos siurbliai šildymui taikomi tik tuo atveju, jei daugiabutis yra neprijungtas prie centrinio šildymo sistemos.