7 nuotr.Matydamas, kad Lietuvoje netyla diskusijos dėl Stambulo konvencijos, kuria neva siekiama apginti moterų teises, žmogaus teisių specialistas iš Norvegijos Marius Reikerosas (Marius Reikerås) parašė Seimo nariams atvirą laišką, primindamas, kad Norvegijoje iš šeimų atimtų mažųjų Lietuvos piliečių teisės iki šiol pamirštos.
Atvirame M.Reikeroso laiške Seimo nariams rašoma, kad Lietuvos valdžia iki šiol elgiasi taip, lyg būtų pamiršusi, kad dalies Lietuvos piliečių teisės Norvegijoje pažeidžiamos jau daugelį metų. „Tikėjausi, kad Lietuvos piliečiai nebus pamiršti ir pernai vykusiame susitikime, kai Lietuvoje lankėsi Norvegijos premjerė Erna Solberg, su kuria tuomet susitiko ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Tikėjausi, kad Lietuvos Vyriausybė prisimins ir imsis veiksmų dėl Norvegijoje likusių piliečių, kurių teisės pažeidžiamos. Tačiau jokių pokyčių po šio susitikimo nebuvo", - sako teisininkas.
Todėl jis kreipiasi į naujai išrinktą Lietuvos Seimą prašydamas apginti Lietuvos piliečių teises, kurios iki šiol yra pažeidžiamos. „Nuo to karto, kai 2019 m. Vilniuje skaičiau pranešimą apie Norvegijoje pažeidžiamas vaiko teises, Norvegija Europos Žmogaus Teisių Teismo buvo pasmerkta dar penkis kartus dėl darbo metodų, kuriuos šalyje taiko vaiko teisių tarnyba „Barnevernet". Nuo 2018 m. Norvegija teisme buvo pasmerkta iš viso 8 kartus, o šiuo metu teisme dar laukiama daugiau kaip 30 bylų nagrinėjimo. Esu tikras, kad ir jose Norvegija bus pripažinta kalta, pažeidusi vaiko teises", - sako M.Reikerosas.
Jis atkreipia dėmesį, kad, priimant visus minėtus sprendimus, teisėjų kolegijoje dirbo ir lietuvis teisėjas Egidijus Kūris. Įskaitant ir norvegės Trudės Strand Loben (Trude Strand Lobben) bylą, apie kurią anksčiau rašė „Vakaro žinios". Į Norvegijoje veikiančios vaiko teisių tarnybos „Barnevernet" akiratį Trudė Strand Loben pateko, kai jos naujagimiui buvo vos 3 savaitės. Tada mama nusprendė palikti valstybinę šeimų prieglaudą, kurioje gyveno. Vaikui reikėjo specialios pagalbos. Tarnybos kažkodėl suabejojo motinos auklėjimo gebėjimais, kūdikis iš mamos buvo atimtas. Tai įvyko dar 2008 m., vaikas buvo atiduotas globai, o mamai su juo leista matytis vos po 12 valandų per metus. Po trejų metų vaikas buvo atiduotas įvaikinti. Griežtos nuostatos pašiurpino EŽTT.
„Beje, Norvegija bandė apskųsti du paskutinius EŽTT sprendimus Didžiajai kolegijai. Abu jie buvo atmesti pernai rugsėjo 8 d., tą pačią dieną, kai Vilniuje lankėsi Norvegijos ministrė pirmininkė", - sako M.Reikerosas. Jis atkreipia dėmesį, kad didelėje dalyje bylų, susijusių su „Barnevernet", yra situacijos, kai į tarnybų akiratį patenka Norvegijoje gyvenantys užsieniečiai. Tai rodo, kad šioje šalyje atvykėlių žmogaus teisės nėra užtikrinamos. Tarp teismui perduotų bylų matome bylas, susijusias su Bulgarijos, Lenkijos, Rumunijos, Čekijos, Slovakijos, Rusijos ir Švedijos piliečiais.
Europos institucijas jau pasiekė ir bylos, susijusios su Lietuvos piliečių teisių pažeidimais. M.Reikerosas atstovauja net kelioms Lietuvos šeimoms, iš kurių Norvegijoje buvo paimti vaikai, kurių teisės neužtikrinamos jau ne vienerius metus. „Tai yra Lietuvos ir Amerikos pilietybes turintys vaikai, iš kurių buvo atimta galimybė grįžti į mylinčią šeimą", - sako M.Reikerosas.
Teisininkas atkreipia dėmesį, kad kiekvieną kartą EŽTT įpareigoja Norvegiją laikytis teismo sprendimų, tačiau šalis to nedaro: „Norvegijai ir toliau pažeidžiant mažiausių piliečių teises, tokios šalys kaip Lietuva ir kitos, kurių piliečiai įkalinti Norvegijoje, neturėtų pasyviai stebėti, kaip daromi nusikaltimai prieš jų piliečius. Raginu Seimą ir Vyriausybę imtis veiksmų, daryti spaudimą Norvegijai, kad ji kuo greičiau išduotų šiuos vaikus. Nešvaistykime brangaus šių mažųjų piliečių laiko. Aš esu pasiruošęs padėti tiek, kiek reikės", - atvirame laiške Seimo nariams rašo teisininkas M.Reikerosas.
Ketvirtadienio dienraštyje „Vakaro žinios" skaitykite, kaip su Norvegijos sistema kovojančios mamos nepraranda vilties dėl savo vaikų, kuriuos Lietuva seniai pamiršo
