NT mokesčio įstatymas kelia aistras dar nė nepriimtas

Supriešino dar nė nepriimtas

Sostinės savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas yra pasirašęs įsakymą dėl organizuojamo protesto prieš NT mokestį, jame leidžiama dalyvauti 1000 žmonių.

Dar prieš pusmetį finansų ministrė Gintarė Skaistė visuomenei pristatė vienokį projektą. Pasak jos, kiekvienoje savivaldybėje būtų nustatyta būsto vertės mediana, gaunama išrikiavus visus savivaldybėje NT vienetus į eilę pagal vertes ir paėmus vidurinį eilės dydį. Pavyzdžiui, savivaldybėje išrikiavus būstus nuo pigiausio iki brangiausio, kurių kaina 8, 20, 30, 55 ir 80 tūkst. eurų, mediana būtų 30 tūkst. eurų.

Kaip skelbė finansų ministrė, būstui, kurio vertė nesiekia medianos, mokestis nebūtų taikomas, NT, kurio vertė siekia 1-2 medianas, būtų taikomas 0,06 proc. NT mokesčio tarifas, o viršijus dviejų medianų vertę - 0,1 proc.

Radikaliai pasikeitė

Tačiau spalio pradžioje Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė savo pirmininko Mindaugo Lingės siūlymui nuo 2025 m. nustatyti 0,05-4 proc. NT mokestį, bet juo nebūtų apmokestinamas pagrindinis žmogaus būstas, jei jo vertė neviršija 1,5 tos savivaldybės medianos. Spalio 10-ąją tokiam siūlymui po svarstymo pritarė ir Seimas, liko tik priėmimo stadija, kuri buvo planuota šiandien, tačiau, anot M.Lingės, iš darbotvarkės projektas išbrauktas, siekiant labiau išdiskutuoti - kad kuo daugiau parlamentarų jam pritartų.

Mediana apskaičiuojama remiantis Registrų centro nustatytomis būsto mokesčių vertėmis, perskaičiuojamomis kas 5 metus (vėliau, planuojama, kas 3 metus). Jei įstatymas bus priimtas, NT mokestis iš pradžių bus apskaičiuojamas pagal dabartines medianas, bet Registrų centras iki 2025 m. vasario 1 d. privalės apskaičiuoti naujas ir jas atnaujinti kas trejus metus. Galios mediana, nustatyta ne anksčiau kaip prieš 3 metus. Tad jei šiuo metu jūsų būsto vertė dar neviršija 1,5 medianos, tai nereiškia, kad neviršys, kai bus iš naujo įvertinta.

Beje, antram, trečiam ir paskesniam gyventojo turimam NT objektui 1,5 medianos taisyklė nebegaliotų. Vadinasi, savivaldybės nustatytas mokestis būtų taikomas nuo visos Registrų centre fiksuotos mokestinės vertės.

Kaip tai atrodytų?

Kaip NT mokestis atrodytų praktiškai? Pavyzdžiui, Vilniuje NT vertės mediana siekia apie 60 tūkst. eurų, 1,5 medianos - 90 tūkst. eurų. Taigi, žmogaus pagrindinis gyvenamasis būstas, kurio vertė siekia, pavyzdžiui, 80 tūkst. eurų, apmokestintas nebūtų, nes jo būsto vertė nviršytų 1,5 Vilniaus medianos - 90 tūkst. eurų.

Jei vertė siekia 100 tūkst. eurų (yra 10 tūkst. eurų didesnė už 1,5 medianos), mokestį reikėtų mokėti nuo 10 tūkst. eurų. Jei savivaldybė nustatytų minimalų 0,05 proc. tarifą, mokestis siektų 5 eurus, jei maksimalų 4 proc. tarifą - 400 eurų per metus. O, tarkime, Varėnos centre 16,3 tūkst. eurų įvertinto būsto savininkas turėtų mokėti 4,33 euro, jei savivaldybė nustatytų minimalų 0,05 proc. tarifą, 86,65 euro, jei tarifas siektų 1 proc., ir net 346,6 eurus, jei būtų nustatytas maksimalus 4 proc. NT mokesčio tarifas.

Neįžvelgia teisingumo

„Skirtingas medianų taikymas atskirose savivaldybėse pažeidžia socialinio teisingumo principą, jeigu įvertinsime žmonių pajamas pagal atskirus regionus, pagal atskiras savivaldybes.

Neseniai paskelbta, kad Zarasų savivaldybėje pajamos yra pačios mažiausios tarp visų rajonų savivaldybių. Nuo Vilniaus miesto skiriasi maždaug 930 eurų. Įsivaizduojate? Bet Zarasuose nekilnojamojo turto mokestį, kurio nemokėjo, mokės, o Vilniaus mieste, kurio gyventojų vidutinės pajamos yra beveik tris kartus didesnės, jiems mes nekilnojamojo turto mokestį sumažinsime.

Kaip čia yra su ta deklaruota pajamų nelygybe, kaip čia yra su tuo vadinamuoju socialinės atskirties mažinimu?" - spalio 10-ąją svarstant M.Lingės pasiūlytą NT įstatymo variantą retoriškai klausė parlamentaras, ekspremjeras Algirdas Butkevičius. Tačiau M.Lingė atkirto, kad šiuo metu turto mokesčiai Lietuvoje yra vieni mažiausių, „esame antri nuo galo Europos Sąjungoje pagal pajamas iš turto".

„Dabartinio nekilnojamojo turto mokesčio negalime vadinti infrastruktūros, nes jį temoka vos 1 proc. brangiausių NT savininkų. 1 proc. negali būti atsakingas už visos Lietuvos kelių, dviračių takų, šaligatvių, gatvių apšvietimo, parkų, vaikų žaidimo aikštelių gerinimą.

Beveik 14 mln. eurų, kurie yra surenkami (tiek buvo surinkta 2022 metais iš to 1 proc.), visų duobių neužlygins ir visų gatvių neapšvies. Ir tai aktualu visoje Lietuvoje, ne tik kur koncentruojasi dabartiniai brangaus NT savininkai ir šio mokesčio mokėtojai", - kalbėjo M.Lingė.

Užkrauna savivaldai

„Vakaro žinios" pasidomėjo, ką apie naująjį NT įstatymo variantą galvoja savivalda, kuriai mokestis ir nueitų.

Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė „Vakaro žinioms" teigė, kad iš principo mokestis yra reikalingas.

„Mes darėme savivaldybių apklausą - NT mokesčiui savivalda pritaria. Tiesa, apklausa daryta tada, kai buvo siūloma NT mokestį įvesti turtui, viršijančiam ne 1,5, o 1 medianą. Didžiausia problema - dėl administravimo. Mes siūlėme, kad mokestį rinktų Valstybinė mokesčių inspekcija ir surinktas lėšas pervestų savivaldai (kaip yra dabar), tačiau politikai nori, kad patys ir susirinktume. Todėl savivaldybėse, kur NT yra pigus, administravimui bus išleidžiama didžioji mokesčio dalis", - akcentavo R.Žakaitienė.

Tačiau ji ramino, kad tikrai nebus daug savivaldybių, kurios NT taikys maksimalų tarifą.

Nemato logikos

Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas sako, kad įstatymo projektas nėra teisingas.

„Provincijoje žmonės turės mokesčius mokėti nuo mažesnės vertės turto, o dideliuose miestuose dauguma jų visai nemokės", - tvirtino G.Gegužinskas.

Meras stebisi, kad jo vadovaujamos savivaldybės NT mediana tesiekia 4710 eurų.

„Nebent jei į eilę sudeda vos gyvus būstelius kur nors kaime, gal tiek ir gaunasi. Tačiau mieste turės mokėti visi, nes už dviejų kambarių butą prašo 40 tūkst. eurų. 4710 eurų - visiškai nereali suma, tiek Vilniuje per pusmetį už nuomą turbūt žmonės sumoka. O apie tarifą - manau, kad niekas netaikys 4 proc. Juk žemės mokesčio maksimalus tarifas irgi yra 4 proc., tačiau dauguma taiko vidutiniškai 1 proc. tarifą", - pastebėjo G.Gegužinskas.

Keistos medianos

Pakruojo rajono meras Saulius Margis, kaip ir jo kolega G.Gegužinskas, labiausiai stebėjosi Registrų centro paskaičiuota savivaldybės mediana - 5600 eurų.

„Už 5600 eurų mūsų rajone nieko neįmanoma nusipirkti ne tik mieste. 2 kambarių butas mieste kainuoja panašiai kaip Šiauliuose - 40-50 tūkst. eurų. Net medinukų už 5600 eurų niekas neparduoda. Štai su žmonėmis sutarėme, kad savivaldybė iš jų pirks namą nugriovimui, nes tarp daugiabučių stovi, o mes aikštelę norime įrengti. Registrų centras tą namuką įvertino 12 tūkst. eurų, o mes pirksime už 15 tūkst. eurų, nors bandysime derėtis.

Labai keistai tas Registrų centras paskaičiuoja vertes, kartais į kitą pusę. Štai vieną socialinį būstą (namuką) įvertino 18 tūkst. eurų, nors namas sutvarkytas, komunikacijos įvestos, stogas pakeistas, tvoros kiemuose. Už 18 tūkst. vieno kambario buto neįpirksi", - stebėjosi S.Margis.

Anot jo, tokios keistos medianos lems, kad kone visi gyventojai turės mokėti NT.

„Valstybė duoda įrankį prisirinkti pinigų, o jei savivaldybė nenorės dideliu tarifu apmokestinti savų žmonių, vėliau centrinė valdžia, jei jos bus paprašyta pinigų, sakys, kad patys nesusirenkate pajamų.

Bet apmokestinti pirmąjį būstą tai tikrai neteisinga - juk tai mokestis už tai, kad turi stogą virš galvos. O ypač jei tas būstas nusipirktas už paskolą, kuri dar negrąžinta. Juk tada būstas faktiškai priklauso bankui. Pabandyk neįmokėti - iškart tą būstą atims. Yra tokių žmonių, kurie ir būsto neteko, ir dar paskolą toliau moka", - reziumavo S.Margis.

Komentuoja visuomenininkas Ramūnas AUŠROTAS:

NT mokestis šeimos politikos požiūriu yra ydingas

Kaip Nacionalinio susivienijimo Socialinių reikalų komiteto pirmininkas noriu atkreipti dėmesį į keletą reformos aspektų, kurie nėra socialiai jautrūs, o svarbiausia - nėra draugiški šeimai.

Pirmiausia, anksčiau galiojusi NT apmokestinimo tvarka numatė lengvatą daugiavaikėms šeimoms. Jei šeima augino tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, NT mokestis buvo mokamas tik nuo turto, kurio bendra vertė yra 200 tūkst. eurų. Ši lengvata buvo taikoma taip pat asmenims, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką.

Naujoji NT mokesčio mokėjimo tvarka jokios lengvatos atsižvelgiant į šeimos dydį ar kitus socialinius parametrus nenumato. Gali turėti kad ir 10 vaikų, bet nuo tos pačios vertės turto mokėsi tą patį mokestį kaip ir vaikų neturinti ar tik vieną auginanti šeima.

O žinant, kad daugiavaikėms šeimoms reikia daugiau gyvenamojo ploto (vaiko teisės net vienam vaikui tenkantį plotą yra linkę skaičiuoti), tikėtina, kad daugiavaikė šeima turės didesnį NT plotą ir mokės didesnį NT mokestį. Čia būtų panašiai, kaip apmokestinti automobilį pagal jo vietų skaičių - daugiavaikės šeimos turi turėti didesnį, todėl ir mokėtų daugiau. Netiesiogiai - tai baudimas, kad turi daugiau vaikų.

Ir anksčiau galiojo taisyklė, jog apmokestinant bendrasavininkų turtą, mokestis dalinamas proporcingai pagal bendrasavininko turimą NT nuosavybės dalį. Tai reiškia, kad santuokoje gyvenantys ir šeimos turtą bendrąja jungtine nuosavybe turintys asmenys mokėdavo NT mokestį lygiomis dalimis. Įstatymas leido NT mokestį už abu deklaruoti ir sumokėti vienam iš sutuoktinių.

Bet dabar, įvedus NT mokestį ne už visą turtą, bet išskaidžius jo apskaičiavimą į pagrindinį turtą (kuriame gyvenama) ir kitą, pirmą apmokestinant priklausomai nuo medianos, o antrą - privaloma tvarka, atsiranda pagunda arba šeimos turtą dalinti, kad susimažintų NT mokestį arba neregistruoti santuokos, kai per abu asmenys valdo du NT objektus.

Kaip teisingai pastebėjo Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija, šeimos gyvenimą faktiškai vedantys du asmenys, turintys du NT objektus, registruosis skirtingose gyvenamosiose vietose, tam, kad susimažinų bendrą NT mokestį.

Praktika dalinti šeimos turtą ar neregistruoti santuokos yra socialiai ydinga, ir nuo jos labiausiai nukenčia vaikai. Valstybė neturėtų skatinti tokios praktikos per savo mokestinę politiką.

O turėtų būti atvirkščiai: asmenys, sudarantys santuoką ir auginantys vaikus, dėl savo prisiimto socialinio įsipareigojimo, turėtų būti apmokestinami mažiau, pvz. įvedant šeimos, kaip mokesčių vieneto kategoriją. Tada namų ūkio uždirbtos pajamos būtų apmokestinamos jas dalinant iš šeimos narių skaičiaus. O NT mokestis galėtų būti proporcingai mažinamas priklausomai nuo išlaikomų asmenų skaičiaus.

Tai, mano nuomone būtų socialiai teisinga.

Dar kitoks pasiūlymas

Parlamentaras Vytautas Mitalas yra registravęs siūlymą, kad pirmasis būstas būtų neapmokestinamas nepriklausomai nuo jo vertės.

„Pavyzdžiui, pritaikius 1 proc. mokesčio dydį Vilniuje už 150 tūkst. eurų vertės būstą reikėtų mokėti papildomus 600 eurų, Kaune už 100 tūkst. eurų vertės būstą - 385 eurus, Klaipėdoje - už 120 tūkst. eurų vertės būstą - 490 eurų. Pabrėžtina, kad regionuose, esant mažesnei NT medianai (pvz., Kėdainiuose, kur mediana siekia 14 tūkst. eurų), gali apskritai būti pristabdytas naujų NT objektų šeimoms vystymas, kadangi NT mokestis jiems būtų neproporcingai didelis. Tai pažeistų horizontalaus teisingumo principą.

Esant neapibrėžtai ekonominei situacijai, viešojoje politikoje būtina vengti tiek sprendimų, mažinančių būsto įperkamumą gyventojams, tiek apsunkinančių finansinę situacijų tų žmonių, kurie būstus yra įsigiję, ypač paėmus paskolą, todėl siūlome neapmokestinti pagrindinio gyvenamojo būsto", - dėstoma V.Mitalo registruotame pasiūlyme.