13 nuotr.
SAUSIS
TERŠĖJAI: 2020-ieji prasidėjo skandalu: sausio pradžioje teisėsauga paviešino nustačiusi, kad įmonei „Grigeo Klaipėda" priklausančiame gamybiniame objekte susidarančios nuotekos nepatenka į valymo įrenginius, o beveik nevalytos išteka tiesiai į nuotekų vamzdžius, kuriais pasiekia Kuršių marias. Skelbta, kad aplinkai padaryta žala gali siekti apie 60 milijonų eurų. Bendrovei „Grigeo Klaipėda" buvo surašytas privalomasis nurodymas nedelsiant nutraukti aplinkos teršimą, teisėsauga ėmė ieškoti kaltųjų, o visuomenėje kilus pasipiktinimui dėl gamtos teršimo, žmonės kurį laiką buvo nustoję pirkti įmonės produkciją.
PREMIJA. 2019 metų Laisvės premija įteikta buvusiam partizanui, rezistentui, gulagų kaliniui, „Miško brolių" draugijos įkūrėjui, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriui Albinui Kentrai. Šventinių renginių fone buvo nutylėta, kad politikų pagiriamaisiais žodžiais apipiltas A.Kentra ilgus metus mina teismų slenksčius, bandydamas išsaugoti valstybės rankomis atimamus Miško brolių namus ir istorinės atminties centrą.
PATAISOS. Įsigaliojo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimai, kuriais sunkumų dėl vaikų priežiūros patiriančioms šeimoms suteikiama daugiau galimybių pasikeisti, o esant grėsmei, vaikus bus siekiama pirmiausia perduoti giminaičiams. Pakeitimais atsisakoma ligšiolinių grėsmės lygių nustatymo, o kiekvienas vaiko atvejis vertintinas individualiai.
VASARIS
SKANDALAS. Prezidentas Gitanas Nausėda Nacionalines kultūros ir meno premijas įteikė penkiems nusipelniusiems kūrėjams, nors turėjo įteikti šešiems. Aktorė Viktorija Kuodytė dėl Kultūros ministerijos darbuotojų klaidos nebuvo įtraukta į laureatų sąrašą, todėl nebuvo įleista į prezidentūrą.
RADINYS. Lietuvos ypatingojo archyvo darbuotojai, tvarkydami naujai gautus Lietuvos partizanų dokumentus, rado dar vieną originalų Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos egzempliorių. Ją pasirašė aštuoni partizanų vadai: Jonas Žemaitis-Vytautas, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Petras Bartkus-Žadgaila, Leonardas Vilhelmas Grigonis-Užpalis, Aleksandras Grybinas-Faustas, Vytautas Gužas-kardas, Bronius Liesis-Naktis, Juozas Šibaila-Merainis. Vienintelis iki šiol žinomas originalus deklaracijos egzempliorius yra įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis" Lietuvos nacionalinį registrą.
PASKYRIMAS. Popiežiaus Pranciškaus potvarkiu vyskupas dr. Kęstutis Kėvalas (g. 1972) paskirtas Kauno arkivyskupu metropolitu. Iki tol jis buvo Telšių vyskupas ordinaras. VDU Katalikų teologijos fakultete dvasininkas dėsto specialiąją moralės teologiją, teologinę ir socialinę etiką.
KOVAS
SUKAKTIS. Kovo 11-ąją Lietuva minėjo vieną svarbiausių šalies istorijos įvykių - Nepriklausomybės atkūrimo - 30-ąją sukaktį. Vadovaujantis Ekstremalių situacijų operacijų centro rekomendacijomis, dėl plintančio viruso grėsmės nuspręsta nukelti šiai datai skirtus renginius uždarose patalpose, tačiau būrys signatarų sukaktį paminėti vis vien susirinko Seimo Kovo 11-osios akto salėje.
KARANTINAS. Dėl viruso „COVID-19" pandemijos nuo kovo 16 dienos šalyje paskelbtas karantinas. Jo metu paribotas žmonių judėjimas per sieną ir šalies viduje, atvirose ir uždarose erdvėse uždrausti renginiai. Taip pat uždraustas kultūros, laisvalaikio pramogos, sporto įstaigų lankymas, uždartytos maitinimo įstaigos (išskyrus gaminančias maistą išsinešti arba pristatyti gyventojams), parduotuvės (išskyrus maisto prekių). Taip pat uždrausta teikti grožio paslaugas, švietimo veikla pervesta į nuotolinį ugdymą, buvo atidedamos planinės operacijos.
DVASIOS. Konstitucinis Teismas paskelbė 2019 metų veiklos ataskaitą. Ta proga KT pirmininkas Dainius Žalimas atrado, kad dviejų vyrų „šeima" yra šeima, kurios Konstitucija neleidžia diskriminuoti, o Lietuva esą pasirinkusi būtent „tokią demokratijos sampratą". D.Žalimo citata: „Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad kitaip nei konstitucinės santuokos samprata, konstitucinė šeimos samprata yra neutrali lyties požiūriu, todėl negalima drausti šeimai susijungti, atsižvelgiant į sutuoktinių ar partnerių lytį."
BALANDIS
LYGYBĖ. Dar iki paskelbiant Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos „Pirmosios knygos" konkurso laimėtojus - poetę Laurą Kromalcaitę ir prozininką Saulių Vasiliauską, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba konstatavo, kad konkurso sąlyga, leidžianti jame dalyvauti tik kūrėjams iki 35 metų, yra diskriminuojanti. Jei po šio sprendimo ilgiau nei ketvirtį amžiaus gyvavusi iniciatyva būtų sustabdyta, būtų logiška naikinti visus konkursus, kuriame yra ir žodis „senjorai" - jie taip pat neturėtų teisių gauti nuolaidų.
BEJĖGYSTĖ. Vilniaus apygardos prokuratūra nutraukė 2018 metais pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo kuriant ir įgyvendinant Nacionalinės elektroninės sveikatos sistemos (e.sveikata) projektą, pareikalavusį 40 mln. eurų, nenustačius projektą įgyvendinusių asmenų veiksmuose piktnaudžiavimo požymių. Projektui užbaigti buvo numatyta skirti dar 28 mln. eurų.
GEGUŽĖ
ŠIMTMETIS. Virtualiai Seimo posėdžio transliacija paminėtas modernios Lietuvos pagrindus kūrusio Steigiamojo Seimo šimtmetis. Prieš šimtą metų pirmuosiuose demokratiniuose Lietuvos Seimo rinkimuose išrinktas Steigiamasis Seimas, vykdydamas 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, atkurtą Lietuvos valstybę paskelbė demokratine respublika. Taigi, Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimas yra įtvirtintas dviem dokumentais - Lietuvos Tarybos priimtas 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktas be 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucijos būtų nepilnas ir neužbaigtas.
IŠPUOLIS. Vilniaus policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Vilniaus Rasų senosiose kapinėse įvykdyto išpuolio prieš patriarcho Jono Basanavičiaus kapą: apspjaudytas antkapinis paminklas, sudaužytos žvakės, ištryptos pasodintos gėlės.
Pusę metų buvo skelbiama apie ketinimus įrengti stebėjimo kameras prie kapinių, tačiau iki šiol pažadai neištesėti.
BIRŽELIS
IŠVADOS. Seimas patvirtino prieš dešimtmetį vykusios ekonominės krizės aplinkybių ir padarinių tyrimo, kuriam vadovavo Stasys Jakeliūnas, išvadas. Jose teigiama, kad 2009-2010 metų krizę Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sukėlė čia veikę užsienio kapitalo bankai, o Lietuvos bankas neužtikrino tinkamos jų priežiūros. Patvirtintose išvadose taip pat rašoma, kad 2008 metais valstybės biudžetas buvo priimtas pažeidžiant fiskalinę drausmę, o Vyriausybė, užuot skolinusis iš tarptautinių institucijų pigiau, ėmė paskolas rinkoje su didesnėmis palūkanomis. Už išvadų priėmimą balsavo 63 parlamentarai, „prieš" balsavo 41 Seimo narys, susilaikė septyni politikai.
ĮSTATYMAS. Vilniaus merui Remigijui Šimašiui Lukiškių aikštėje įrengus pliažą, sureagavo Seimas. Jis priėmė įstatymą, pagal kurį valstybės simbolį vazduojantis monumentas Vytis kartu su įrengtu memorialu žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms atminti taptų pagrindiniu šios aikštės akcentu.
Įstatymu nustatyta, kad Lukiškių aikštė yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė ir jos tvarkymas turi atitikti jos statusą, užtikrinti rimtį bei deramą pagarbą Lietuvos nepriklausomybę gynusių ir dėl jos žuvusių kovotojų atminimui.
MADA. Sostinėje surengta eisena JAV gimusiam „Black Lives Matter" judėjimui palaikyti. Nepilnamečiai nešė plakatus su politiniais lozungais, pagardintais angliškais keiksmažodžiais. Skelbta, jog taip norėta atkreipti dėmesį į rasizmo problemas ir Lietuvoje. Tiesa, renginys, turėjęs būti taikus, tokio nepriminė. Jo metu užpultas protestuotojas, o dalyvių nešami plakatai įžeidinėjo Lietuvos pareigūnus, neturinčius nieko bendra su rasizmu.
LIEPA
PREMIJA. Paprastai gegužę puošiantis „Poezijos pavasaris" nubangavo tik atlėgus viruso puolimui, - tradicine Maironio premija ir ąžuolo vainuku pagerbtas 56-ojo Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris" laureatas - poetas, eseistas, fotografas Alis Balbierius už eilėraščių knygą „Ekvilibriumas".
DOVANA. Šiais metais minint Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto gimimo 500-ąsias metines, Valdovų rūmai sulaukė dovanos - mecenatas verslininkas dr. Pranas Kiznis ir Viliaus Kavaliausko įkurtas Vyčio paramos fondas dovanojo muziejui šio valdovo bronzos biustą. Ukrainoje sukurtas meno kūrinys papuoš Valdovų rūmų muziejaus erdves. Ukrainiečiams talkino žinomas Lietuvos menininkas Rimantas Dichavičius, o liejimo darbus padėjo atlikti Ukrainos fondas „Kunigaikščių Ostrogiškių karūna".
ATLYGIS. Specialiųjų tyrimų tarnyba dėl įtarimų prekyba poveikiu sulaikė Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidentą Šarūną Narbutą. Įtarta, kad vyras, per pandeminę krizę neoficialiai tarpininkavo tarp verslininkų ir valstybės institucijų, perkant koronaviruso reagentus už 5 milijonus eurų ir už tai jo sąskaita pasipildė 300 tūkstančių eurų. Pasak Š.Narbuto, toks buvo atlygis už jo darbą.
RUGPJŪTIS
VIEŠNIA. Baltarusijoje kilusius neramumus dėl Aliaksandro Lukašenkos pasiskelbimo prezidentu, ėmė malšinti jėgos struktūros, vieną rytą į Vilnių atvyko baltarusių opozicijos simboliu vadinama Sviatlana Cichanouskaja. Jai išduotas leidimas metams gyventi Lietuvoje. Anglų kalbos mokytojos kvalifikaciją turinti 37 metų S.Cichanouskaja prezidento rinkimuose nusprendė balotiruotis gegužę, kai buvo areštuotas jos vyras, tinklaraštininkas Siargejus Cichanouskis.
AKCIJA. Rugpjūčio 23 d., Baltijos kelio 31-ųjų metinių dieną, kelios dešimtys tūkstančių žmonių sustojo į gyvą grandinę, nuo Vilniaus iki Medininkų pasienio užkardos, palaikydami baltarusių tautos kovą prieš diktatorių Aliaksandrą Lukašenką. Deja, Baltarusijos pusėje atsako nesulaukė - gyvos grandinės tęsinio, kaip buvo tikėtasi, nebuvo matyti. Vadinamajame „Laisvės kelyje" dalyvavo ir prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana, ir buvęs AT pirmininkas Vytautas Landsbergis bei kadenciją baigę prezidentai Dalia Grybauskaitė ir Valdas Adamkus.
TAŠKYMAS. Kultūros taryba skyrė 42 tūkst. eurų diskusijoms, padėsiančioms rasti sprendimą, ką daryti su paminklu rašytojui Petrui Cvirkai Vilniuje. Kultūros taryba savo gestą, kurio logiškumu abejojo ir prezidentas, ir premjeras, aiškino tuo, kad lėšos skirtos ne tik diskusijoms, bet ir virtualioms paskaitoms, o visa informacija esą bus skaitmenizuota ir pateikta visuomenei.
RUGSĖJIS
VIZITAS. Su oficialiu vizitu Lietuvoje lankėsi Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas su žmona Brižita Makron. Tai buvo pirmasis dvišalis Prancūzijos prezidento vizitas Lietuvoje per beveik du dešimtmečius. Daug dėmesio buvo skirta Baltarusijos temai. Prezidentai apsikeitė dovanomis, primenančiomis Vilniuje gimusį prancūzų rašytoją Romeną Gari: G.Nausėda padovanojo skulptoriaus Romualdo Kvinto darbą „Berniukas su kaliošu", o E. Makronas Lietuvos prezidentui įteikė du tomus R.Gari kūrinių.
PAMINKLAS. Kryžkalnyje atidengtas memorialas Lietuvos partizanams. Jį sudaro 25 metrų aukščio lietuviško kalavijo formos obeliskas su Vyčio kryžiumi viršūnėje, atminimo siena ir nežinomo partizano kapas. Atminimo sienoje įrašyta apie 20 tūkst. žuvusių partizanų vardų. Sumanymas pastatyti memorialą daugiau nei prieš dešimtmetį kilo monsinjorui Alfonsui Svarinskui. Memorialo projekto autoriai - skulptorius Tadas Gutauskas ir architektas Saulius Pamerneckis.
SPALIS
RINKIMAI. Vyriausiajai rinkimų komisijai patvirtinus galutinius Seimo rinkimų rezultatus, daugiausia - 50 - mandatų naujajame Seime iškovojo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga - 32, Liberalų sąjūdis ir Lietuvos socialdemokratų partija - po 13, Laisvės partija - 11 mandatų, Darbo partija - dešimt, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Lietuvos socialdemokratų darbo partijos atstovai - po tris, partijos „Laisvė ir teisingumas", Lietuvos žaliųjų partijos atstovai - po vieną.
PANTEONAS. Valstybės vadovų panteone Antakalnio kapinėse atidengtas antkapinis paminklas Adolfui Ramanauskui-Vanagui. Jis buvo Laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataras, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vadas, Lietuvos valstybės vadovas, kovojęs su sovietų okupacija. A.Ramanausko-Vanago palaikai 2018 m. rasti Antakalnio Našlaičių kapinėse ir tų pačių metų spalio 6 d. perlaidoti Antakalnio kapinėse, Valstybės vadovų panteone. Paminklą kūrė skulptorius Algirdas Kuzma ir bendrovė „Arches".
LAPKRITIS
KARANTINAS: Atsižvelgusi į sparčiai plintantį COVID-19 virusą, premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybė nuo lapkričio 7 d. trims savaitėms paskelbė karantiną, kurį vėliau pratęsė iki gruodžio 17 d.
KRYŽIAI. Dėl pandemijos nukėlus teatralų apdovanojimus, paprastai vykstančius kovą, numatyta ceremonija įvyko pustuščiame Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Įteiktos profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijos: atminimo ženklai „Auksinis scenos kryžius" ir Boriso Dauguviečio auskaras. Geriausia aktore pripažinta Paulina Taujanskaitė už Marytės vaidmenį spektaklyje „Vienos miško pasakos" (Jaunimo teatras), geriausiu aktoriumi - Lukas Malinauskas už Felikso vaidmenį spektaklyje „Liučė čiuožia" (O.Koršunovo teatras).
ŽEMAIČIAI. Kilus dideliam gyventojų pasipriešinimui dėl Žemaitijos teritorijoje planuojamo milžiniško poligono, į kurį pagal preliminarius planus patektų ne tik derlingos dirbamos žemės plotai, bet ir miškai, kurių šalyje ir taip sparčiai mažėja, Krašto apsaugos ministerija pranešė, jog stabdo tolimesnius šios galimybių studijos svarstymo ar įgyvendinimo planus. Paieškų laukas naujam poligonui bus plečiamas ir ieškoma papildomų alternatyvų visoje Lietuvos teritorijoje.
GRUODIS
KABINETAS. Seimas pritarė Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės programai. Kartu patvirtintas Ministrų kabinetas, kuris tame pačiame posėdyje ir prisiekė. Aplinkos ministro pareigas eis liberalas Simonas Gentvilas, ekonomikos ir inovacijų - Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, energetikos - konservatorius Dainius Kreivys, finansų - konservatorė Gintarė Skaistė, krašto apsaugos - konservatorius Arvydas Anušauskas, kultūros - liberalas Simonas Kairys, socialinės apsaugos ir darbo - konservatorė Monika Navickienė, susisiekimo - nepartinis Marius Skuodis, sveikatos apsaugos - nepartinis Arūnas Dulkys, švietimo, mokslo ir sporto - konservatorė Jurgita Šiugždinienė, teisingumo - Laisvės partijos atstovė Evelina Dobrovolska, užsienio reikalų - konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, vidaus reikalų - konservatorė Agnė Bilotaitė, žemės ūkio - konservatorius Kęstutis Navickas.
AUKSAS: Džiugi žinia metų pabaigoje atėjo iš Turkijos - Europos sportinės gimnastikos čempionate Lietuvos atstovas Robertas Tvorogalas pratimų ant skersinio varžybose iškovojo aukso medalį.
UŽDARĖ: Naujasis Ministrų kabinetas, šalyje per parą registravus 3300 susirgimų COVID-19, paskelbė karantiną pratęsiantis iki 2021-ųjų sausio 31d. Paskelbta, kad laikotarpiu nuo Kalėdų iki Naujųjų metų žmonėms keliauti už savivaldybių ribų leižiama tik išimtinais atvejais.
PASKYRIMAS. Pasibaigus generalinio prokuroro Evaldo Pašilio kadencijai, naująja Generalinės prokuratūros vadove paskirta Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Nida Grunskienė.
