Nuo institucinio teroro teko slapstytis užsienyje

Vilma (pavardė redakcijai žinoma - aut. past.) į „Vakaro žinias" kreipėsi 2019 m. pradžioje. Pagalbos prašiusi šeima sakė, kad tai, kaip valstybinės institucijos elgiasi su jais, yra institucinis terorizmas. Tris atžalas auginusi šeima daug metų puoselėjo tradiciją vaikus ugdyti namuose. Tačiau tuomet, kai jauniausiam tebuvo 8-eri, šeima išgirdo tarnybų ultimatumą - arba sūnus pakeičia mokymosi namuose formą, arba šeimai bus pradėta teikti institucinė pagalba, nustatytas grėsmės lygis ir pradėta atvejo vadyba. Taip valstybė ketino ginti vaiko interesus.

Ugdomas namuose - gabesnis už kitus

„Ši mokymosi forma mūsų šeimai yra patraukli todėl, kad leidžia vaikui įsigyti išsilavinimą saugioje namų aplinkoje, nekyla problemų dėl atstumo iki mokyklos, maitinimo, vaikai auga sveikesni, nėra streso, mokymosi rezultatai geri. Taip mokėsi vyresni mūsų vaikai. Vyriausiasis sūnus šiuo metu yra savarankiškas programuotojas. Vidurinysis mokosi pagal nuotolinio mokymo programą dvyliktoje klasėje, turi piešimo talentą.

Vyresnieji vaikai neturi mums jokių priekaištų, kad parinkome jiems tokį mokymosi būdą. Mes taip pat esame patenkinti jais kaip asmenybėmis. Mūsų vyriausiasis sūnus šiuo metu turi įsteigęs individualiąją įmonę, kurią sudaro trijų žmonių komanda. Savo kuriamus produktus jie pardavinėja internetinėje parduotuvėje. Jo praėjusio mėnesio pajamos, atskaičius mokesčius parduotuvei, valstybei ir sumokėjus procentus komandai, yra 3000 Eur.

Tokios pajamos leidžia jam pačiam save išlaikyti, nors jam tik 23-eji. Be to, jis neturi žalingų įpročių ir bendrauja su panašių pažiūrų jaunuoliais. Nenuostabu, kad to paties linkime ir kitiems savo vaikams, ir manome, kad tai lėmė mūsų pasirinkimas lavinti savo vaikus netradiciniu būdu", - tuomet žurnalistams pasakojo Vilma.

„Vakaro žinių" žurnalistai tada paviešino, kad Vilmos jauniausias sūnus specialistų buvo įvertintas kaip gabesnis nei jo bendraamžiai ir kad rekomenduojama keisti mokymo formą - pradėti lankyti mokyklą. Kadangi tuo metu mokyklos neturėjo teisės ugdymo vesti nuotoliniu būdu, Vilmos jauniausias sūnus buvo pašalintas iš mokinių sąrašų, jam nustatytas I grėsmės lygis. Tėvams buvo paaiškinta, jog atsisakius vaiką vesti į mokyklą, situacija gali būti pervertinta ir bus nustatytas II grėsmės lygis., kai vaikas gali būti paimtas iš šeimos.

Šeima tuomet kreipėsi į teisininkus, Seimo narius, bet situacijai nesikeičiant, pasirinko palikti šalį. Tiksliau, Lietuvoje liko Vilmos vyras su vyresniais vaikais, o ji su jaunėliu išvyko į užsienį. Tuomet atvejo vadyba šeimai buvo nutraukta, bet vaiko teisių atstovė dar pagrasino, kad gali kreiptis į atitinkamą tarnybą šalyje, kurioje yra Vilma.

Moteris neslėpė, kad ši patirtis traumavo visą šeimą: „Bandoma vaizduoti, kad teikiama pagalba šeimai, nors iš tiesų verčiama pasirašinėti, kad vaikas lankytų mokyklą ir brukama psichiatro pagalba. Nepasiduosime, bandysim įrodyti teisme, kad turime teisę parinkti vaikui mokymo formą. Jei teisingumas Lietuvoje neegzistuoja, visa šeima emigruosime visam laikui."

Slapstėsi užsienyje

Tais pačiais metais Seimas Lietuvoje patvirtino ugdymo šeimoje tvarką, tačiau ji įsigaliojo tik nuo 2020 m. rugsėjo, tad visą tą laiką Vilmos šeima gyveno įtemptomis sąlygomis. Šiandien kalbėdama su „Vakaro žiniomis" ji sako, kad tuomet tarnybos nesiliovė jų persekioti. „Į Lietuvą grįžome nuo ugdymo šeimoje tvarkos priėmimo, o kol jo nebuvo, buvome pasirinkę nuotolinį mokymą, bet tarnybos mus už tai persekiojo", - tiesiai pasakoja Vilma.

Pirmus du mėnesius Vilma su sūnumi gyveno Lenkijoje netoli sienos, o vyras ir kiti sūnus atvykdavo jų aplankyti. Bet jauniausias sūnus labai liūdėjo be tėčio, todėl šeima nieko neįspėjusi buvo grįžusi į Lietuvą. Mokykla, pastebėjusi, kad į nuotolinį ugdymą Vilmos sūnus jungiasi iš Lietuvos, apie tai pranešė vaiko teisių specialistams... Tuomet šeima išvyko į Slovakiją, kur išbuvo iki tų mokslo metų pabaigos. Prasidėjus naujiems mokslo metams, jie liko užsienyje, o nuo kitų mokslo metų, jau pasikeitus įstatymams Lietuvoje, šeima vaiką ugdyti namuose jau galėjo legaliai.

Ruošė dokumentus kreiptis į EŽTT

Vilma sako, kad tarnybos niekada taip ir neprisiėmė atsakomybės dėl jų šeimos išdraskymo: „Bet persekiojimas natūraliai nutrūko, kai buvo priimtas mokymo šeimoje įstatymas. Mes turėjome įrodymus, kad tarnybos buvo neteisios, buvome pasiruošę pasiekti Europos Žmogaus Teisių Teismą. Mūsų situacija susidomėjo ir labai padėjo HSDLA organizacija, ginanti šeimų, mokančių vaikus namuose, teises. Jie gina šeimas JAV ir Europoje, o Lietuvoje dar nebuvo blogiausia padėtis, lyginant, pavyzdžiui su Vokietija. Mums sakė, kad mūsų situacija dar nebuvo labai prasta, vaikai iš mūsų nebuvo paimti.

Buvome įsitikinę, kad Lietuvoje teismus pralaimėsime, bet laimėsime EŽTT. Bylos kaina turėjo būti apie 13 tūkstančių JAV dolerių ir tą sumą organizacija apsiėmė sumokėti už mus. Kartu jie įspėjo, kad vis tiek mums iš Lietuvos nebus priteista didelė suma, nes vaikas iš šeimos paimtas nebuvo.

Tai išgirdusi mūsų advokatė nustojo domėtis byla ir jos reikėjo tiesiog maldauti, kad paruoštų reikiamus dokumentus, o samdytis naują teisininką tiesiog nebuvo laiko. Galiausiai ji pavėlavo pateikti dokumentus, bet Lietuvoje jau buvo įteisinta ugdymo šeimoje forma ir mus tai tenkino."

Šiandien vyresni Vilmos sūnūs jau gyvena atskirai. Vyriausiam 28-eri, viduriniam - 23-eji, o jauniausias 13-likos. Vienas dirba programuotoju Kaune, kitas išvykęs dirbti į Vokietiją. Jauniausias sūnus ugdomas šeimoje.

Vilma neslepia, kad, norint ugdyti vaiką šeimoje, reikia skirti tam laiko, investicijų, bet individualus mokymas leidžia pasiekti geresnių rezultatų, nes vaikas gauna daugiau dėmesio. Su mokykla reikia atsiskaityti du kartus per metus, taip pat pildyti dienyną, kelti atliktas užduotis, o metų gale pateikti veiklos ataskaitą. Vilma sako, kad dėl tokio pasirinkimo teko girdėti įvairių reakcijų, tačiau pastaruoju metu toks ugdymas populiarėja, tad daugėja palankiai tai vertinančių žmonių.

Apie LGBT propagandą nesimokys

Vilma žino apie nuo pernai metų prasidėjusią Gyvenimo įgūdžių ugdymo programą mokyklose ir diskusijas sukėlusią lytinio švietimo dalį, kuriai rekomendacijas rengė LGBT organizacijos. „Mums tai nepriimtina ir mes savo vaiką supažindiname su tradicinėmis vertybėmis. Mes vaikui perduodame vertybes, kurias puoselėjame šeimoje.

Pastebėjome, kad vaikai seka pavyzdžiu. Jei blogas pavyzdys, galima sutrikdyti vaiko asmenybės formavimąsi, todėl nepageidaujame, kad vaikui būtų brukami tokie dalykai", - pasakoja Vilma.

Vietoj to, Vilma sako, kad vaiką projektinėse veiklose moko kitokių gyvenimo įgūdžių, pavyzdžiui, įkurti stovyklavietę, padėti seneliams ir pan.

Paklausta, kaip jų patirtis prisidėjo prie pasitikėjimo valstybinėmis institucijomis, Vilma neslepia, kad vaiko teisių apsaugos sistemoje niekada nesikreiptų pagalbos. „Vienareikšmiškai ne, man teko praktiškai įsitikinti sistemos kenksmingumu", - sakė ji ir pridūrė, kad kaip tik šiuo metu stengiasi padėti kitai mamai, susidūrusiai su instituciniu smurtu.