Nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl Z. Šličytės pasisakymo Kovo 11-osios minėjime

Įvertinus Z. Šličytės atliktus veiksmus (pasakytą kalbą, jos visą turinį, kontekstą), Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos specialisto pateiktą išvadą, nustatyta, kad nėra pakankamo nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti, kad Z. Šličytės pasisakymas galėtų būti vertinamas kaip veiksmas, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę pagal Baudžiamojo kodekso 169 str. ir 170 str. 2 d.

Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą prokuroras pažymi, kad Z. Šličytė, Lietuvos Respublikos Seime vykusio renginio metu sakydama kalbą, pasinaudojo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta saviraiškos laisve, išreiškė savo subjektyvią, nors ir kontraversišką, kritišką nuomonę apie tam tikrus Lietuvos politinius bei visuomeninius reiškinius. Ta aplinkybė, kad Z. Šličytės kalba buvo pasakyta Lietuvos Respublikos Seime vykusio viešo iškilmingo renginio – minėjimo, skirto Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai, metu, buvo transliuojama per LRT ir kitus kanalus, pasiekė didelį žiūrovų skaičių, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad asmuo padarė veiksmą, užtraukiantį baudžiamąją atsakomybę.

Ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 169 str. ir 170 str. 2 d. buvo pradėtas š. m. birželio mėn. vykdant Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria buvo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo, Vilniaus apylinkės prokuratūros bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Tyrimo metu buvo siekiama įsitikinti, ar Z. Šličytė pasisakydama iškilmingame minėjime išreiškė savo nuomonę bei pasinaudojo Konstitucijos garantuojama saviraiškos laisve, ar priešingai – siekė suvaržyti žmonių grupės, jai priklausančio asmens teises ir laisves, tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti homoseksualių žmonių grupę.

Respublika.lt primena, kad balandžio viduryje į Generalinę prokuratūrą su prašymu dr. Z.Šličytės atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą kreipėsi Žmogaus teisių organizacijų koalicija, kuriai tuo metu pirmininkavo Tolerantiško jaunimo asociacija. Mat koalicija, itin besirūpinanti LGBT reikalais, teisininkės kalboje, pasakytoje per iškilmingą Kovo 11-osios posėdį Seime, įžvelgė... neapykantos kalbą.

Devynių lapų skundas, kurį surašė Tolerantiško jaunimo asociacijos vadovas Artūras Rudomanskis, o pasirašė Žmogaus teisių organizacijų koalicijos valdybos pirmininkė Simona Padegimaitė, pradedamas nuo to, kad Rusija Ukrainoje pradėjo karą - ir vėl, norint užčiaupti kitokią nuomonę, buvo pasinaudota karo korta.

„Dabar vykstančio istorinio kataklizmo šešėlyje, kai vienybė ir kiekvieno žmogaus prisidėjimas ginant žmogiškąsias vertybes yra kaip niekad svarbūs, deja, bet atsiranda nepateisinamų bandymų tą vienybę skaldyti, supriešinti visuomenę ir jos grupes, skleisti neapykantą, ypač LGBT+ žmonių ir kitokių mažumų atžvilgiu. Tačiau tokioms destruktyvioms iniciatyvoms turi būti duodamas deramas atsakas", - dėstoma rašte.

Anot skundėjų, „šių rūsčių įvykių kontekste kai kurių asmenų kalbos - skleidžiamos netgi ir iš Seimo tribūnos - nukreiptos į tai, kad LGBT+ asmenys iš viso išnyktų iš visuomeninių realijų, pagal principą „nėra žmogaus - nėra problemos".

„Visuomenėje suprantama mintis, kad paramos putinistų režimui nutraukimas turi būti visapusiškas. Tačiau prie tos paramos prisidedama ne vien kariniu ar ekonominiu būdu, bet ir įvairiomis hibridinėmis priemonėmis bei propaganda. Prieš LGBT+ grupę nukreipta neapykantos retorika yra vienas iš pamėgtų pro-putinistų įrankių, kurio apraiškos ir Lietuvoje vis dar, deja, yra dažnos", - keistos paralelės įžvelgiamos rašte.

Pati Z.Šličytė Respublika.lt sakė neatmetusi galimybės, kad įgis teistumą, nes, nors prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą jos atžvilgiu ne kartą atmestas, pareiškėjai tokius sprendimus vis skundė. Teisininkė įsitikinusi, kad noras buvo ne tiek nuteisti ją, kiek įbauginti kitus žmones, kurie drįsta kritikuoti valdžią, nors tokią teisę kiekvienam garantuoja Lietuvos Konstitucija. Tačiau Z.Šličytė džiaugiasi, kad prokuratūrai Konstitucija, priešingai nei kai kuriems politikams ar žmogaus teisių pseudogynėjams, vis dar yra Pagrindinis šalies įstatymas.

Visą pokalbį su dr. Z.Šličyte skaitykite ketvirtadienio „Vakaro žiniose".