Nutylėta tiesa apie elektrą

Ragina taupyti

Kaip numato ES Tarybos spalio mėnesį priimtas reglamentas, kuriuo siekiama sumažinti elektros kainas Europoje, gruodžio-kovo mėnesiais šalys narės įsipareigojo sumažinti elektros vartojimą piko valandomis. Lietuvos tikslas - sumažinti vartojimą 5 proc., palyginti su lygiu, prognozuojamu pagal pastarųjų 5 metų atitinkamo laikotarpio duomenis. Pagal šį reglamentą, Lietuva taip pat sieks bendrai per mėnesį suvartojamą kiekį sumažinti 10 proc., palyginti su koreguotu vidutiniu pastarųjų 5 metų vartojimu, pažymima „Litgrid" pranešime.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba praėjusią savaitę suderino „Litgrid" siūlomas piko valandas, pateiktą jų vertinimą ir numatytus veiksmus dėl elektros vartojimo mažinimo. „Litgrid" duomenys rodo, kad sausį didžiausias elektros kainos pikas didmeninėje rinkoje Lietuvoje susidaro 9-11 ir 17-19 valandomis, vasarį - 9-12 ir 18-19 valandomis, o kovą - 8-10 ir 19-21 valandomis.

„Didžiausias elektros vartojimas Lietuvoje paprastai susidaro 8-12 valandomis. Elektros kainos ir vartojimo pikai ne visiškai sutampa dėl to, kad Lietuvoje, turinčioje jūrinę jungtį su Švedija „NordBalt" ir jungtį su Lenkija „LitPol Link", elektros kainas formuoja Skandinavijos ir kontinentinės Europos šalių elektros rinkos", - rašoma pranešime.

Roko Masiulio vadovaujama „Litgrid" rekomenduoja gyventojams ir verslui mažinti elektros energijos vartojimą kainos piko valandomis, kai elektra rinkoje brangiausia. Mažesnis vartojimas šiomis valandomis esą mažintų vidutinę elektros energijos kainą rinkoje. Taip pat gyventojams rekomenduojama pereiti prie elektrą taupančių įrenginių.

Gruodžio mėnesį vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje siekė 264 Eur/MWh, tai - 25 proc. daugiau nei prieš metus. Elektros vartojimas piko valandomis gruodžio mėnesį buvo apie 10 proc. mažesnis, nei pagal pastarųjų 5 metų duomenis prognozuojamas vartojimas.

Taupys, bet nesutaupys

Ar tai reiškia, kad gyventojai, mažiau suvartojantys elektros rekomenduojamomis valandomis, gaus mažesnes sąskaitas, nors ir yra sudarę sutartis su elektros tiekėju, kuriose nurodytos konkrečios kainos?

Aišku, ne, raginimas taupyti tėra triukas, kuriuo siekiama, kad gyventojai prisidėtų prie Briuselio įpareigojimo sutaupyti 5 proc. elektros. Elektrą mažiau naudoti piko valandomis naudinga tik tiems gyventojams (ir verslui), kurių sutartyse numatyta, jog jie moka pagal tomis valandomis biržoje esančias kainas.

„Tiems, kurių kainos fiksuotos, nebus jokio skirtumo. Taupymas yra tik tiems, kurie turi vadinamus biržos planus. Jei mažiau naudosi, kai bus pikas, kažkiek sutaupysi. Girdėjau, ką R.Masiulis pasakojo, tai jis neakcentavo, kad sutaupys tik turintys biržos planus, todėl ir gavosi toks neaiškumas", - „Vakaro žinioms" paaiškino energetikos ekspertas prof. Vidmantas Jankauskas.

Tiesa, jis sutiko su „Litgrid" teiginiu, kad mažesnis vartojimas šiomis valandomis mažintų vidutinę elektros energijos kainą rinkoje.

„Bet jums asmeniškai, jei kaina yra fiksuota, elektra dėl to neatpigs, jūsų taupymas piko valandomis būtų tik tam tikra patriotizmo, solidarumo išraiška - padėsite Lietuvai įgyvendinti Briuselio reikalavimus sutaupyti 5 proc. elektros", - akcentavo profesorius.

Įpareigojimas, kurio galima nevykdyti

Jis taip pat pabrėžė, kad tokio Briuselio įpareigojimo nesilaikymas nieko nereikštų: negrėstų nei finansinės sankcijos, nei didesni taršos ar kitokie mokesčiai.

„Dėl tų 5 proc. yra bendras ES šalių narių sprendimas. Taip pat yra sutarimas bandyti sutaupyti papildomus 10 procentų. Kitaip tariant, 5 proc. - privalomi, bet galite sutaupyti ir daugiau. Bet ir tų 5 procentų nepasiekus nebūtų jokių sankcijų. Čia tas pats, kaip susitarimas dėl to, kad 20 proc. energetikos išteklių gautume iš atsinaujinančių šaltinių. Ne visos šalys tai pasiekė, bet...

Arba panašiai kaip su tais Mastrichto kriterijais, numatančiais, kad šalies skola negali viršyti 60 proc. jos BVP, tačiau ne viena valstybė šią ribą viršijo keliskart.

Arba dabar ES tikslas yra, kad infliacija neviršytų 2 proc. Tai apie ką tada kalbėti, kai infliacija - keliskart didesnė?", - retoriškai klausė prof. V.Jankauskas.

Vadovas ramina

„Litgrid" generalinis direktorius R.Masiulis be kita ko užtikrino, kad Lietuva turi pakankamai vidinės generacijos ir jungčių su kitomis šalimis, jog šalyje būtų užtikrintas stabilus elektros tiekimas ir jos nereiktų priverstinai taupyti.

„Toks scenarijus, kai Lietuvoje reiktų privalomai taupyti elektrą, yra sunkiai įsivaizduojamas. Momentinis didžiausias suvartojimas Lietuvoje yra 2200 MW (labai šaltą žiemą), tačiau vien jungtimis iš kitų šalių galime eksportuoti 2 tūkst. MW ir dar instaliuotos vidinės galios turime apie 4 tūkst. MW", - LRT radijui sakė R.Masiulis.

Pasak jo, Lietuvoje elektros „pilnai užtenka ir užteks".

„Tikrai esame saugioje padėtyje, sunkiai toks įsivaizduojamas scenarijus. Čia nebent specialiais, neplanuotais scenarijais, pavyzdžiui, karo atveju", - teigė jis.

R.Masiulio teigimu, įvykus kriziniam atvejui, kai elektros tiekimą reiktų apriboti, Lietuvoje būtų taikomas jau anksčiau paruoštas planas.

„Šitas planas visais laikais buvo, energetikai jį turi. Jei vyksta krizinė situacija, elektros atjungimai pradedami, grubiai kalbant, nuo pramonės įmonių, nuo komercinių įmonių, tada gyventojai ir kitos svarbios įstaigos yra paskutinės", - kalbėjo „Litgrid" direktorius.

Austrija įspėja

Taip jis tikriausiai reagavo į Austrijos gynybos ministrės Klaudijos Taner (Klaudia Tanner) pareiškimą. Interviu „Welt" ji praėjusią savaitę aiškino, esą tik laiko klausimas, kada įvyks elektros energijos tiekimo nutraukimas, o ne tai, ar jis įvyks. Šios šalies vyriausybė intensyviai ruošiasi galimam elektros energijos tiekimo nutraukimui. Pasak ministrės, tikimybė, jog artimiausiu metu kai kuriose ES dalyse nutrūks elektros energijos tiekimas, yra labai didelė.

„Klausimas, ne ar jis įvyks, bet kada jis įvyks. Didelio masto elektros tiekimo pertrūkio rizika dėl karo Ukrainoje vėl smarkiai išaugo: prezidentui Vladimirui Putinui įsilaužimas į Vakarų energetikos sistemas yra hibridinio karo priemonė. Mes neturime apsimesti, kad tai tik teorija. Turime pasiruošti elektros atjungimams Austrijoje ir Europoje", - sakė K.Taner.

Faktai

Siekdama sumažinti riziką ir išlaidas Europai sumažėjus tiekimui, Europos Komisija priėmė ir Europos dujų paklausos mažinimo planą, kuriuo siekiama padėti valstybėms narėms 15 proc. sumažinti dujų paklausą. Planas grindžiamas trimis veiksmų ramsčiais: perėjimu nuo dujų prie alternatyviųjų degalų; suvartojimo mažinimo skatinimu; šildymo ir vėsinimo mažinimu.

„Be to, plane numatyta galimybė paskelbti apie ES įspėjimo padėtį, kuriai esant visose valstybėse narėse privaloma mažinti dujų suvartojimą. Tai aiškus ženklas, kad ES darys viską, ko reikia, kad užtikrintų tiekimo saugumą ir apsaugotų savo vartotojus", - skelbia Europos Komisija.

Kaip sutaupyti?

Lietuvos energetikos agentūra pataria, kaip taupyti energiją. Vienas iš patarimų gyventojams - nustatyti, kas iš prietaisų namie naudoja daugiausiai energijos ir gal galima jo atsisakyti arba pakeisti kuo kitu. Taip pat patariama rinktis taupiausius prietaisus ir pan. Akcentuojama, kad išjungus galingesnį prietaisą galima sutaupyti daugiau nei kelis kartus išjungus silpniausią įrenginį.

Per kiek laiko prietaisas sunaudos kilovatvalandę elektros?

Plaukų džiovintuvas - vidutiniškai per 25 min.,

virdulys - 27 min.,

orkaitė - 30 min.,

mikrobangų krosnelė - 1 val. 20 min.,

skalbinių džiovykla - 2 val. 8 min.,

indaplovė - 4 val. 14 min.,

skalbimo mašina - 4 val. 42 min.,

stacionarus kompiuteris - 5 val. 33 min.,

žaidimų konsolė - 5 val. 53 min.,

LED televizorius - 15 val. 52 min.,

nešiojamas kompiuteris - 26 val. 40 min.,

šaldytuvas - 61 val. 16 min.,

išmaniojo telefono įkroviklis - 66 val. 40 min.,

Wi-Fi maršrutizatorius - 128 val. 12 min.,

LED lemputė - 142 val. 51 min.