Olava STRIKULIENĖ: Nelegalų tvanas - politikų trumparegystės kaina

Negalima sakyti, kad siena su Baltarusija visiškai nesaugoma. Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme numatytas 5 km nuo sienos linijos į Lietuvos teritoriją einantis pasienio ruožas. Yra ir 5 m pločio pasienio juosta - iškirsta, išpurenta proskyna. Kad matytųsi pažeidėjų pėdsakai. Įrengtos ir vaizdo kameros, anksčiau užfiksuodavusios į Lietuvą keliaujančius gyvūnus, o dabar - nelegalus. Yra ir pasienio postai. Bet ar tokios apsaugos pakanka? Dabar, kai nelegalai plūsta šimtais, susigriebta tverti tvoras, kurios, skaičiuojama, mums kainuos kelis šimtus milijonų eurų. Tačiau kodėl kiaura siena niekam nerūpėjo anksčiau?

Buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas:

„2016 metais mes NSGK iškėlėme klausimą, kad saugoma tik 30 proc. sienos. Šiuo klausimu turėjome keturis posėdžius - ir viešus, ir uždarus. Per beveik kelis metus sustiprinta siena su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, nes ten vyko „Zapad" karinės pratybos (2017 m. rugsėjo 14-20 dienomis - red. past.). Dabartinis rezultatas - pažanga milžiniška. Visiškai, 100 proc., apsaugota jūros siena ir siena su Rusija."

Bet „Zapad" pratybos juk vyko ir Baltarusijos teritorijoje. Kita vertus, Lietuvos „atsitvėrime" nuo Baltarusijos esama ir daugiau kuriozų. Pavyzdžiui, Lietuva įstojo į Europos Sąjungą 2004 metais, o Lietuvos ir Baltarusijos sienos demarkaciniai dokumentai pasirašyti tik 2007 metų vasario 2-ąją. Tai reiškia, kad ES apie trejus metus visiškai neturėjo savo rytinės išorinės sienos. O tvoros ir toliau neturi. Kodėl?

„Nenorėjome, kad Baltarusija būtų atitverta nuo demokratinio pasaulio, - aiškino V.Bakas. - Dėl to čia fizinės sienos statybų nebuvo. Ir dabar, ir tada radikalaus sprendimo statyti fizinę sieną nebuvo priimta."

Jis sako nesąs tikras, ar ir dabar verta statyti fizinę sieną. „Nesu tikras. Galima padauginti techninių priemonių, bet Lietuva viena to ekonomiškai neįstengs. Tai kainuotų šimtus milijonų, todėl turi būti sprendžiama ES lygmeniu. Man vadovaujant NSGK, kėlėme uždavinį tuometinei Vyriausybei ir konkrečiai vidaus reikalų ministrui Eimučiui Misiūnui derėtis su ES dėl pasienio apsaugos finansavimo ES ištekliais. Mano galva, yra įmanoma iš tikrųjų išspręsti sienos klausimą, jei ES parama būtų pakankama."

Bet Finansų ministerijos duomenimis, vien 2020 m. Vidaus reikalų ministerija, kuriai pavaldi Valstybės sienos apsaugos tarnyba, gavo iš ES ir kitų tarptautinių institucijų 249 milijonų eurų paramą, o šiemet iš tų pačių šaltinių gaus 246 milijonus eurų.

„Mes ją gauname, - sutiko V.Bakas, - bet tai nėra tie pinigai, už kuriuos galima įrengti technines stebėjimo priemones visu sienos perimetru. Taip, paramos gauname, bet mes kalbame ne apie dešimt milijonų, o daug didesnes sumas. Be to, ES mastu niekas nesvarsto apie fizinę sieną su Baltarusija."

Gal ir Lietuvoje specialiai niekas nesvarsto, kad per itin pralaidžią sieną lengvai praeitų babytės, nešančios iš Baltarusijos cigaretes? Ne, pasirodo, babytės tikrai nėra pačios svarbiausios. Didžioji kontrabanda gabenama vilkikais ir geležinkeliu.

Tačiau ar mums nieko nesako faktas, kad Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas 2015 m. sustabdė nelegalų srautus tik pastatęs sieną Vengrijos ir Serbijos pasienyje?

V.Bakas sakė nesąs Orbano šalininkas. „Nesu šalininkas tų veiksmų, kurie ardo ES. Pagrindinis tikslas - išsaugoti ES vertybinę sistemą. Negalime elgtis taip, kaip iš mūsų tikisi Lukašenkos, Putino režimai. Palyginus su Pietų Europa, Lietuvoje nėra tokie dideli nelegalių imigrantų mastai. Tik svarbu viduje nenužmogėti, nepolitizuoti problemų. Juk girdime tam tikras diskusijas šalies viduje: jei meras - kitos partijos, juo jau nepasitikima. Reikia visiškai depolitizuoti šį imigrantų klausimą. Sprendimo raktas yra ne Lietuvoje, o Briuselyje. Aš ne manau, bet esu visiškai tikras, kad mes tą problemą išspręsime", - V.Bakas siūlė nesižvalgyti atgal, o žiūrėti į ateitį.

Buvo kiti prioritetai

Seimo opozicijos lyderis, buvęs premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad anksčiau sienos apsauga nebuvo svarbiausia, nes reikėjo spręsti kitokias, paveldėtas, problemas: „Matote, Lietuvos valstybė visą laiką turėjo daug įvairiausių saugumo įsipareigojimų. Kai konservatoriai „pavaldė" šalį, Lietuvos valstybė tik 0,7 proc. nuo BVP gynybai skyrė. Buvo tušti kariniai daliniai, pasenusi technika. Todėl atitinkamus sprendimus turėjo priimti tiek ankstesnė Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė, tiek mūsų. Reikėjo prioritetus pasirinkti. Pirmiausiai atkurti kariuomenės pajėgumus ir sutvirtinti sieną su Rusija."

Tačiau, teigė ekspremjeras, iš ES gautais pinigais modernizuota ir siena su Baltarusija.

„Gal reikėjo ir tą tvorą statyti prieš 30 metų, - sutiko S.Skvernelis, bet buvo nueita kitu keliu. - Siena su Baltarusija buvo etapais modernizuojama judesio davikliais, stebėjimo kameromis. Tik tai nepadės, jei migrantai eis per sieną iš necivilizuotos, tarptautinės teisės nepripažįstančios valstybės. Reikia, kad būtų derinami ir užsienio politikos klausimai."

Dabar, Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, stebėjimo sistema - kameromis, davikliais, termovizoriais - „padengta" tik du penktadaliai sienos su Baltarusija. Ji įrengta pažeidžiamiausiuose ruožuose ir kas ten vyksta, galima stebėti apskritą parą. Tačiau tris penktadalius sienos „saugo" pėdsakų juosta, ties kuria patruliuoja pasieniečiai su šunimis.

S.Skvernelis neigia prielaidas, kad Baltarusijos siena galėjo būti specialiai palikta kiaura kontrabandos gabenimo interesais: „Kas sako, kad siena kiaura, sako netiesą. Ji buvo saugojama tiek techninėmis priemonėms, tiek fiziniais pajėgumais. Kontrabanda pagrinde patenka ne per žaliąją sieną, bet per pasienio praėjimo punktus. Sienos ir dabar nereikėtų nuo nelegalų saugoti, jei valstybė, esanti kitoje sienos pusėje, pripažintų tarptautinę teisę."

Jei nenorėjo matyti, tai ir nematė

Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Gediminas Grina, paklaustas, kodėl politikai tiek metų „nepastebėjo", kad siena su Baltarusija kiaura, atsakė:

„Čia ne pastebėjime esmė, o norėjime pastebėti. Matyt, niekam nerūpėjo. Politikai tiesiog mato interesus ten, kur jie mato. Lygiai tas pat ir su kariuomenės finansavimu. Jei kas nors atsitiktų, sakytų - oi, kaip negerai. Tai yra nacionalinio saugumo klausimai ir, priklausomai nuo to, kaip jie traktuojami, turime tokį rezultatą, kokį turime. Laiku nepastebėtos problemos vėliau grįžta bumerangu. Žmonės įsivaizduoja, kad viskas normalu iki tol, kol neatsiranda bėdų."

Tvora - ne išeitis

Anot Jurgio Jurgelio, 2004-2005 metais vadovavusio Valstybės sienos apsaugos tarnybai, tokia Lietuvos ir Baltarusijos sienos apsauga, kokia buvo iki šiol, tiko esant normaliai tarptautinei situacijai.

„Mes faktiškai ir nelabai galėjome turėti kitokią sieną, - samprotavo J.Jurgelis. - Iš pradžių reikia žinoti, nuo ko mes su šia siena saugojomės. Baltarusija yra nelabai malonus kaimynas, čia vyksta kariniai manevrai, bet nuo karinių grėsmių siena neapsaugos. Tankai per ją eina kiaurai. Šnipai per sieną neis. Dabar tam yra internetas, kompiuteriai, diplomatinės tarnybos."

Taip, sutiko jis, žalioji siena būdavo patogi gabenti kontrabandą.

„Mano laikais tų keliukų buvo tūkstančiai. Dalis kontrabandos važiuodavo klampiais miško keliukais. Jei jų automobiliai užklimpdavo, mes kontrabandininkus ir pagaudavome. Jei ne, tai ne. Didžioji kontrabanda eina per plentus, muitinės postus. Gali ateiti iš Latvijos, per uostą", - todėl, įsitikinęs jis, jeigu pasieniečiai ir būtų prašę 10 milijonų sienai užtverti, politikai nebūtų sutikę.

O dabartinę migraciją, teigia J.Jurgelis, galėjo prognozuoti mūsų politikai, pradėję taikyti aktyvias sankcijas Lukašenkos režimui.

„Mes taikome sankcijas Minskui, Minskas - mums, - kalbėjo buvęs VSAT vadas. - Mes nepatenkinti, sakome, jog tai nesąžininga, neteisėta, bet kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį. Buvo aišku, kad toks bus Lukašenkos mąstymas ir jis taip daro. Turėjo būti politikų prognozė. Mes turime politinę problemą - konfliktą su Rytais, su Baltarusija. Migrantai yra ne vien Lietuvos, o viso pasaulio problema. Pro kur jie į Europos Sąjungą prasiverš - nežinia. Kartą manęs vienas užsienio ekspertas paklausė, o ką darytumėte, jei pusė milijono kiniečių atsidurtų prie jūsų sienos. Maniau, kad tai - anekdotas, o dabar nežinau, kiek migrantų sustabdytų fizinė siena. Pristatys kopėtėlių, o jei šokdami susižeis, vešime į ligonines gydyti. Pagal ES teisę mes privalome priimti žmones, kurie prašo prieglobsčio, o kopėtėlių visur pristatyti nėra sunku. Aš nežinau kito kelio kaip politinės derybos. Nekalbu apie pasidavimą, nusileidimą Aliaksandrui Lukašenkai, bet mūsų viltis - ES. Ji gali spausti Afganistaną, Iraką savo priemonėmis, kad neskristų į Minską lėktuvai. Lukašenka tik siekia priversti su juo derėtis. O ar mums reikia statyti aukštą tvorą ir ant jos viršaus dar spygliuotą vielą, neturiu atsakymo. Nei mūsų užsienio reikalų ministras, nei vidaus reikalų ministrė negali vieni sienos apsaugoti. Tik su ES pajėgomis."

Informacija

Lietuvos valstybės sienos ilgis - 1763 km.

Lietuvos pasieniečiai saugo ir kontroliuoja 1070 km, tai yra apie 6 proc. Šengeno valstybių išorės sausumos sienos. Šią sieną kerta 54 upės ir upeliai, 306 plentai, 15 geležinkelių, 83 tiltai.

Siena su Baltarusija - 678,82 km.

Siena su Latvija sausuma - 588,1 km, jūra - 22,22 km.

Siena su Lenkija - 104,3 km.

Siena su Rusija sausuma - 274,89 km, jūra - 22,22 km.

(Šaltinis - VSAT)