Orūs atlyginimai vis dar lieka svajone

Norėtų bent 3000 Eur

Nuo šių metų sausio mokytojų atlyginimai augo 13 proc. Vyriausybė yra įsipareigojusi, kad 2024-aisiais mokytojų algos turės sudaryti 130 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Šių metų pirmą ketvirtį VDU šalies ūkyje siekė 1959,9 Eur „į rankas", o viešajame sektoriuje - 1996,6 Eur „į rankas". Šie skaičiai rodo, kad net ir tuo atveju, jei visi pedagogai gautų po 1408 eurus po mokesčių, tai vis vien būtų mažiau nei šalies VDU. Todėl labai abejotina, kad kitąmet pedagogų algos bus pakeltos į tokias aukštumas, kad viršys šalies VDU net 130 proc. Juolab kai švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius pats viešai pripažįsta, kad reikėtų vien mokytojų atlyginimams kelti iš kažkur rasti papildomą milijardą eurų.

O kaip sekasi kitų profesijų atstovams? Tiesa, mes nesame linkę dalintis su kitais žmonėmis, kiek uždirbame. Juolab telefoninių sukčių laikais. Tačiau pakalbinti jauni medikai, nepanorėję viešintis, teigė, jog „į rankas" turėtų gauti bent 3000 eurų. Statybų sektoriuje dirbantys ir kiekvieną mėnesį į užsienio komandiruotes vykstantys aukštos klasės specialistai sakė nė už ką nedirbtų, jei jų algos būtų mažesnės nei 3500-4000 eurų „į rankas". Kaip bebūtų, jie visi pageidavo atlyginimų, viršijančių šalies VDU. Tačiau pasitaikė ir kuklesnių norų.

Bibliotekininkai kuklūs

Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė, Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos vadovė, socialinių mokslų daktarė Laura Juchnevič sakė, jog reikia įvertinti, kad bibliotekininkams keliami aukšti reikalavimai:

„Iš tiesų čia dirba žmonės su aukštomis kompetencijomis. Turi turėti magistro laipsnį, turėti vadybinių kompetencijų. Bibliotekininkai susiduria su edukacija, gyventojų kompetencijų kėlimu.

Aišku, visas bendras laukas biudžetinio sektoriaus yra toks, koks yra, bet bibliotekininkai visuomet lieka atlyginimų skalės pabaigoje. Nors turėtų būti vertinami taip pat, kaip ir mokytojai. Mokytojams keliami atlyginimai, kasmet kalbama apie jų prestižą, kalbama, jog mokytojų trūksta, tačiau bibliotekose yra visiškai identiška situacija. Bibliotekininkų atlyginimai yra mažesni nei švietimo darbuotojų, bet reikalavimai nemažėja, tik auga.

Šalyje Įgyvendinama gyventojų kompiuterinio raštingumo programa ir bibliotekininkas čia tampa pačiu svarbiausiu personažu. Mums deleguojama didžiulė, labai atsakinga užduotis, o atlyginimo už tai klausimas nesvarstomas. Nors duodamos papildomos užduotys, kurioms atlikti reikia papildomų kompetencijų, žinių.

O ką galiu pasakyti apie atlyginimus apskritai? Per trejus metus jie tikrai kilo, bet turėjome labai kuklią startinę poziciją. Atlyginimai kilo visiems, todėl ir mums pakilo, bet vis vien likome atlyginimų skalės gale. Bibliotekininkas „į rankas" gauna apie 900 eurų, nors, mano manymu, turėtų uždirbti šalies vidutinį darbo užmokestį mažų mažiausiai. Čia yra mano asmeninė nuomonė. Aš tokios pozicijos laikausi. Jei pas mus į biblioteką atvyksta žmogus į darbo pokalbį, tai apie atlyginimą ima kalbėti - 1000 eurų į rankas dar besimokant. Jei žmogus dar nedirbęs, būtent tiek pageidauja mokymosi laikotarpiu, o po to, kai mokslus baigs, jau norėtų gauti 1500 eurų „į rankas". Nes bibliotekose darbų spektras platėja, tikrai nėra tik paprastas skaitytojų aptarnavimas.

Taip, mūsų atlyginimai po truputį kyla. Šiais metais irgi kėlė, atrodė, kad šis pakilimas pasijaus, bet yra infliacija, didėjančios kainos. Todėl kaip vartotojai ir vėl nepajautėme realaus atlyginimų padidėjimo. Nors atlyginimai didėjo, vis vien negalėjome nei kažką įsigyti, nei planuoti".

Statutiniai pareigūnai taip pat kuklūs

Nacionaliniam pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimui (NPPSS) vadovaujantis Saulius Džiautas sakė, kad iš statutinių pareigūnų mažiausios yra Viešojo saugumo tarnybos (VST) algos.

„Bet ši tarnyba dabar jungiama prie policijos, - patikslino S.Džiautas. - Po VST mažiausiai uždirba ugniagesiai-gelbėtojai, po jų turbūt eina iš Kalėjimų departamento. O pasieniečiai, policininkai, muitininkai pagal savo atlyginimus lenkia kitus statutinius kokiu šimteliu, jeigu imtume vidutiniškai."

Gal dėl mažų atlyginimų šalyje vis trūksta policijos pareigūnų?

S.Džiautas atsakė, kad didžiausias policininkų trūkumas yra Vilniuje, nes čia policijos pareigūnams didžiausi darbo krūviai. Be to, Vilniuje yra didesnės gyvenimo išlaidos.

O kiek, S.Džiauto nuomone, turėtų uždirbti statutinis pareigūnas, kad jaustųsi orus?

„Tik atėjęs į tarnybą turėtų 1500 eurų „į rankas" gauti, - atsakė S.Džiautas. - Vėliau - apie 2000 eurų, o įpusėjęs tarnybą - 2500 eurų „į rankas". Mano nuomonė tokia yra. Kad pareigūnas galėtų oriai pragyventi, laisvu laiku sportuoti, treniruotis, savo mėgstama veikla užsiimti, o ne galvoti, kaip jam papildomai uždirbti, kokį darbą dar turėti papildomą, kad galėtų oriai pragyventi."

Norėtų 1800-2000 Eur

Lietuvos socialinių darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas" pirmininkė Alma Nevierienė:

„Oi, čia kiekvienas svajoja daug uždirbti, kad galėtų oriai gyventi! Dabar socialinių darbuotojų atlyginimas yra ne toks jau labai mažas, negalim skųstis, kadangi vyksta šakos kolektyvinis susitarimas. Aš asmeniškai norėčiau, kad socialinių darbuotojų atlyginimas į rankas būtų 1800-2000 eurų. Čia mano tokia nuomonė.

Bet socialiniai darbuotojai gauna įvairiai, nes pagal stažą atlyginimai yra skaičiuojami. Iki 5 metų stažo atlyginimai vienodi, o paskui didėja. Visaip gauna. Ir 1300 eurų į rankas, kurių stažas didelis yra, virš 10 metų. Mūsų atlyginimai yra priklausomi nuo daug dedamųjų, nuo apgintos kvalifikacinės kategorijos.

O pasakyti, kad mūsų atlyginimai per maži ir norime didesnių - tai čia kiekvienas taip sakytų. Mano nuomone, orus atlyginimas turėtų būti bent 1800 eurų „į rankas", o šiai dienai socialiniai darbuotojai gauna į rankas iki 1000 eurų, kurių mažas stažas, ir virš 1000 eurų, kurių stažas virš 10 metų ir kvalifikacinė kategorija aukšta."

Pakaktų 2000-5000 Eur

Pramonės darbuotojų interesams atstovaujanti profsąjungietė Iraida Juzko sakė, kad pramonė yra privatus sektorius, todėl darbuotojų atyginimai nėra viešinami. Kaip susitaria su darbdaviais, tiek ir gauna. Tiesa, žmonės nesiskundžia, kad jų atlyginimai per maži ar kad vieni uždirba daugiau, o kiti mažiau.

„Pramonėje labai trūksta darbuotojų, - aiškino I.Juzko, - tenka dirbti ir viršvalandžius, bet tik darbuotojui pačiam sutikus. Atlyginimai nėra maži, kai kuriose pramonės įmonėse net labai dideli, tik, sakyčiau, kad žmonės per daug dirba, jiems reikėtų ir ilsėtis."

Paklausius, kiek I.Juzko nuomone, turėtų uždirbti žmogus per mėnesį, kad galėtų Lietuvoje oriai gyventi, ponia Iraida atsakė:

„Žmogus dirbantis turi išlaikyti save ir savo šeimą. Tai bent nuo dviejų iki penkių tūkstančių tikrai turi gauti „į rankas". Aš kalbu apie jaunas šeimas, kurios turi mažų vaikų. Tai čia mano tokia nuomonė, nes dirbantis žmogus paprastai turi išlaikyti ne tik save".