1 nuotr.Seimo Sveikatos reikalų komitetas pademonstravo tikrą ar tariamą susirūpinimą sergamumo priklausomybės ligomis, ypač priklausančių nuo azartinių lošimų, situacija Lietuvoje, šių ligų gydymo bei prevencijos problemomis. Reaguota į aktualiją dėl 40 mln. eurų, galimai praloštų kazino. Deja, ekspertas prof. Gediminas Navaitis nieko paguodžiančio nepasakė.
Psichologas, psichoterapeutas prof. dr. Gediminas Navaitis seimūnams pristatė Mykolo Romerio universiteto tyrėjų grupės, kuriai vadovavo, tyrimo apie lošimų paplitimą Lietuvoje rezultatus.
Profesorius iškart pradėjo nuo aksiomos: „Valdai tai, ką matuoji". Pasak jo, jei trūksta objektyvių duomenų, pirmiausia reikia juos gauti, o tik po to priiminėti sprendimus. O pas mus objektyvių duomenų nėra.
Anot G.Navaičio, visų pirma labai daug abejonių kelia apribojusių savo galimybę lošti asmenų registras. Registre užsiregistravusieji asmenys gali nurodyti, dėl kokių lošimų rūšių jie apriboja savo lošimus. Registro duomenimis, pavyzdžiui, totalizatoriaus punktus 2021 m. paminėjo 1352 asmenų, bingo - 1287 asmenys. Profesoriui abejonių kelia tai, kad 2021 m. už dalyvavimą totalizatoriaus lošime įmokėta 51 euras, o bingo salonų Lietuvoje net nėra. Pasak jo, tai rodo, kad net neturime objektyvių duomenų, o kai „nematuoji - negali valdyti". Įdomus faktas ir tas, kad Prancūzijoje, turinčioje 67 mln. gyventojų, nuo lošimų yra „užsikodavę" 38 tūkst. žmonių, o Lietuvoje, neturinčioje nė 3 mln. gyventojų - net 16 tūkst.
G.Navaitis akcentavo, kad lošimų rinka sparčiai auga, per 6 metus lošimuose statoma suma išaugo nuo maždaug 1 mlrd. iki 2 mlrd. eurų. Ypač išpopuliarėjo nuotoliniai stalo lošimai ir lošimai nuotoliniais A kategorijos lošimų automatais. Didelė problema yra ta, kad, kaip sako patys lošimų organizatoriai, apie 30 proc. lošimų vykdomi nelegaliai (yra apie 1000 nelegalių organizatorių), o nelegali rinka visiškai nekontroliuojama.
Anot psichologo, „laisvalaikio lošėjai" lošimą kontroliuoja, o štai patologinis lošimas yra psichikos ir elgesio sutrikimas, kurį būtina gydyti. Tačiau 2018-2023 m. gydytų asmenų skaičius niekad neviršijo 75 per metus, iš jų stacionare - mažiau nei 30 per metus. O dažniausiai šalia lošimo problemų yra ir šalutinės diagnozės - alkoholizmas, potraukis tabakui, kvaišalams. Tyrimas atskleidė, kad iš tų, kurie lošia, daug daugiau yra priklausomų nuo alkoholio, tabako ir narkotikų, nei iš tų, kurie nelošia.
„Pagal registro duomenis spręsti apie priklausomybę nuo lošimo nelabai verta ir todėl, kad apsisprendimas apriboti galimybę lošti nėra patikimas neatsakingo lošimo rodiklis, nes asmuo tai padaręs jau kontroliuoja savo potraukį lošti. Tai supranta ir registro kūrėjai, nes, jei šiuos žmones laikytų priklausomais, ieškančiais psichoterapinės pagalbos, tai registrą turėtų tvarkyti sveikatos apsaugos sistemoje esantys Priklausomybių ligų centrai, o ne Finansų ministerija", - akcentavo G.Navaitis.
Jam dabartinė sistema primena sovietmetį, kai šeimos santykių kabinetai priklausė... buitinio aptarnavimo kombinatams. Jei už lošimus būtų atsakingi sveikatos specialistai, o ne finansininkai, tai problemų turintys žmonės būtų ne tik registruojami, bet ir gydomi. Be to, anot G.Navaičio, Lietuvoje mėgstama išradinėti dviratį, o ne vadovaujamasi pasauline patirtimi.
Ir dar profesorius akcentavo, kad lošimų reguliavimo srityje problemos yra akivaizdžios. Jis stebisi, kaip žmogus gali pralošti 40 mln. eurų (turėjo mintyje Šarūną Stepukonį, buvusį „BaltCap Infrastructure Fund" partnerį, kuris, kaip įtariama, pralošė apie 40 mln. ne savų eurų), jei ribojamas grynųjų prieinamumas, o bankai, jei pervedimų sumos yra šešiaženklės, privalo susidomėti, kokiam tikslui tie pinigai skirti.
