Pasaulis eina iš proto: vaikai - reklamoje su sadomazochistiniais elementais

„Balenciagos" rankinės - kaip žaisliniai meškukai. Tik aprengti jie visai ne vaikiškai - juodais odiniais pančiais, grandinėmis, antkakliais. Kai kurie atrodo kaip „vergai" per sadomazochistines pramogas. Rankose tuos „rankinukus" kažkodėl laiko vaikai. Nors daiktas jiems toli gražu neskirtas.

Visuomenei pasipiktinus, reklama nutraukta. Mados namai atsiprašo, neva vaikų neturėjo būti reklamoje... Tik ar atgaila nuoširdi? Juk seksualiais drabužiais puošiami vis jaunesni modeliai, reklamuojama kosmetika vaikams, mažieji reklamuoja ne tik žaislus, šampūnus, sauskelnes, bet ir vaivorykštinius žaisliukus, princo meilę princui.

Reklama veikia vaikus

Šiaulių lopšelio-darželio „Vaikystė" direktorė Reda Ponelienė 2007 metais Šiaulių universiteto Edukacinių tyrimų moksliniame centre publikavo savo studiją apie reklamos įtaką vaikams ir jų tėvams. Studijoje pateikiami faktai, jog Prancūzijoje vaikai daro įtaką daugiau nei pusei šeimos pirkinių. O tai, 2007 m, duomenimis, Prancūzijoje sudarė 90 mlrd eurų. Į vaikus, kaip teigiama R.Ponelienės studijoje, žiūrima kaip į pelningą verslo nišą, į kurią orientuojasi reklamos kūrėjai ir marketingo specialistai.

Paklausus, kokį reklama daro poveikį dabartiniams lietuviukams ir jų tėvams, R.Ponelienė atsakė:

„Sunku atsakyti, bet reklama, skirta prieš Kalėdas, Naujuosius metus, Velykas, tikrai paveikia vaikų prašymus tėvams, kokių norėtų dovanų. Jie prašo tokių dovanų, kokias mato reklamose."

Užsiminus apie skandalingąją „Balenciaga" reklamą, kur rankinės-meškiukai su mazochistinėmis grandinėmis, R.Ponelienė priminė, jog šiuolaikiniai vaikai fiziškai greičiau bręsta. Aišku, tokia reklama būtų visiškai nesuprantama darželinukams. Jie tokių neleistinų reklamos detalių net nepastebėtų.

Prieš kelis metus buvo rodoma muilo reklama, kurioje vaikas glostė savo mamos švelnią odą ir sakė - aš noriu tave vesti. Kaip vertinti tokią reklamą? Ar ji neskatina Edipo komplekso? Bet R.Ponelienė atsakė, kad mažiukams, mylintiems savo mamą ir tėvą, būdinga taip kalbėti.

Tačiau ir Lietuvoje, R.Ponelienės teigimu, pasitaikė reklamų, kurios buvo nepriimtinos rodyti vaikams. Pavyzdžiui, socialinė reklama, agituojanti prisegti vaikams saugos diržus. Rodoma vairuotoja mama, kuri pamiršo prisegti savo dukrai saugos diržą. Automobilį staigiai stabdant, mergaitė, sėdėjusi ant užpakalinės sėdynės, iškrenta sudaužiusi priekinio lango stiklą. Tai buvo vairuotojų įspėjimas, tačiau vaizdas su iškrentančia mergaite neigiamai veikė mažuosius. Tad reklamą nuspręsta rodyti vėlesnėmis valandomis.

„Kita vertus, dėl ko tokios reklamos su vaikais, žūstančiais pėsčiųjų perėjose ar krentančiais pro mašinų langus rodomos? Kad vairuotojai būtų atsargesni, - kalbėjo R.Ponelienė. - Ir vaikai dabar jau sako savo tėvams - prisisek diržą. Ko mes suaugusieji gal ir nedarytume, bet vaikai primena.

Suprekinta vaikystė

Nacionalinės tėvų ir šeimų asociacijos vadovė, tarptautinės teisės ekspertė, Mykolo Romerio universiteto profesorė, daktarė Violeta Vasiliauskienė sakė mananti, kad reklamose vaikas išnaudojamas kaip objektas:

„Labai trapus tas laikotarpis - vaikystė. Ją išnaudoti kaip prekę yra netinkama. Vaikystė yra švenčiausias žmogaus gyvenimo tarpsnis. Išnaudoti tą vaiko trapumą, kaip prekę, yra nepagarba vaikystei.

Dabar daug kas suprekinama. Tėvai net nori užsisakyti vaiko lytį, visuomenė siekia komercializuoti visas gyvenimo sritis. Vyksta propaganda dėl lyties keitimo, tos pačios lyties asmenų potraukio, o vaikai tokiai propagandai yra labai imlūs.

Tokios reklamos tikrai nepriimtinos ir labai didelį nerimą kelia. Jos dar labiau didins atskirtį tarp tėvų ir vaikų. Tėvus priešpastato kaip atsilikusius nuo kažko, bet tas kažkas, pavyzdžiui, vienos lyties partnerystės, nėra mokslu grįstos, tai tik ideologija. O ideologija išnaudojama kaip klasių kova. Kaip vienos neva pažangesnės klasės kovą prieš kitą, neva atsilikusią klasę.

Vaikų panaudojimas reklamose siunčia labai dviprasmišką žinutę. Vaikas tampa preke, ypač reklamose išnaudojama šventiniu laikotarpiu.

Kitas aspektas - reklama nenufilmuojama per vieną dublį. Vaikas tiesiogine prasme dirba. Už darbą jo tėvams mokami pinigai, bet kai kalbama apie vaikų darbą - ar tai nėra nepilnamečio išnaudojimas? Juk nepilnametis vaikas dirba suaugusiems. Ar garbinga pajungti vaikystę savo komerciniams, savanaudiškiems interesams?"

Tos pačios asociacijos narė, edukologijos magistrė Žydrūnė Marčiulionienė patikino, kad ji, kaip mama ir edukologė vaikų panaudojimą reklamoje vertina neigiamai:

„Menas, o reklama yra ir meninė kūryba, turi mus šviesti, auginti dvasią, o ne propaguoti tamsiąsias vertybes. Kokia yra meno paskirtis? Auginti dvasią žmogaus, o ne traukti jį žemyn. To blogio jis ir taip, be reklamos ras. Norėčiau, kad kuo daugiau Lietuvos žmonių išdrįstų viešai pasisakyti, ką galvoja apie genderizmą, vienos lyties partnerystę ir panašius dalykus.

Aš ne prieš progresą, bet jis turi daryti žmogų daugiau žmogumi, o ne eiti link primityvo. Kuo tada mes skirsimės nuo gyvūno?"

Komentuoja Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Kęstutis MIKOLAJŪNAS:

Reklamose iš tiesų pasitaiko labai blogų dalykų. Europos Sąjungoje negalima tikslingai rinkti reklamai duomenis apie nepilnamečius, bet tikrovėje yra laukiniai Vakarai.

Vaikai socialiniuose tinkluose patys meluoja savo amžių. Didžiosios korporacijos jau bando išspręsti šią problemą, bet gali vartotoją pasiekti reklamos paslaugos per elektroninę erdvę. Mes nematome, ką telefonuose žiūri mūsų vaikai.

O čia - jūsų minimoje „Balenciagos" reklamoje su meškiukais, čia jau galima įžvelgti kai kuriuos pedofilijos elementus. Gal tik man taip atrodo, bet įmonė, kuri taip daro, labai pakenkė savo reputacijai. Čia jau būtų galima pritaikyti „Cancel Culture".

Mūsų viešojoje erdvėje yra daug genderizmo, jau kalbama apie seksualinį partnerių sutikimą, lendama į žmonių privatumą, bandoma nutrinti ribas, propaguoti visokias seksualines perversijas. Kas pirmiausiai tai propaguoja, laikomas moderniausiu, stovinčiu progreso priekyje.

Pasaulis dabar yra labai seksualizuotas. „Disnėjuje" seniai tai vyksta, tik minkštai, o dabar - vos ne atviru tekstu ir smarkiau, nei sau leido „Disnėjus". Duodamas tonas. Visi stengiasi būti progreso priekyje, būti jo kelrodžiais. Ima laužyti visus tabu, todėl turime labai saugoti savo vaikus. Išsaugoti vaikystę vaikams.