1 nuotr.Užvirus diskusijoms, jog Vilniaus savivaldybėje atsirado Atminties kultūros darbo grupės siūlymas griauti Petro Cvirkos paminklą kaip sovietinės ideologijos simbolį, „Vakaro žinios“ kalbėjosi su dešimtmetį Petro Cvirkos gyvenimą ir kūrybą tyrinėjusiu literatūros kritiku, pedagogu prof. Petru BRAŽĖNU.
- Kaip vertinate siūlymus nugriauti Petro Cvirkos paminklą?
- Kai pasiklausai, kyla įspūdis, kad taip kalbantieji nėra skaitę nei „Cukrinių avinėlių“, nei „Frank Kruk“. Aš Petrą Cvirką laikau vienu iš talentingiausių anos nepriklausomos Lietuvos prozininkų. Jis yra pripažintas autoritetas ir vaikų literatūroje. 90 proc. Petro Cvirkos kūrybos sukurta nepriklausomoje Lietuvoje - tai viena. Jis kelias noveles yra parašęs karo metais, kai kurios visai neblogos. Iš to, ką parašė pokario metais, žinoma, jam didelės garbės neprideda, tačiau ten nėra nieko tokio, kas galėtų būti inkriminuojama, skirtingai nei kitiems. Aš esu parašęs Petro Cvirkos monografiją, išleidęs ją nepriklausomoje Lietuvoje. Kad Petras Cvirka buvo antismetoniškai nusiteikęs - taip, tačiau šiandien rimti istorikai visiškai ramiai kalba apie pakankamą opoziciją Smetonos režimui. Juk tada ir krikščionys demokratai buvo opoziciškai nusiteikę.
Taip kalbantiesiems (kad Cvirkos paminklą reikia griauti, - aut. past.), manau, nesvarbu nei Cvirka, nei istorinė tiesa, svarbu tik išsilaikyti savo kėdėje ir rinkti balus artimiausiems rinkimams.
- Petras Cvirka - vienas autorių vadovėliuose, mokėmės iš jų, tai irgi blogis, kad skaitėme „Cukrinius avinėlius“?
- Jeigu aš paegzaminuočiau Šimašių ir „kultūros“ narius iš Cvirkos gyvenimo ir kūrybos, parašyčiau dvejetus visiems, todėl, kad šitaip šnekama. Jeigu nebūtų pikta, tai juokas imtų. Aš 10 metų paskyriau Cvirkos kūrybos analizavimui, ir tai visko neišsiaiškinau. Apibendrindamas, manau, kad tai yra politinės spekuliacijos. Žaliojo tilto skulptūras irgi būčiau palikęs kaip istorinį reliktą, juk komunizmo niekas nerestauruos. Ten juk buvo žymiausių skulptorių darbai. Cvirkos paminklą nuliejo ne kas nors, o skulptorius Juozas Mikėnas. Tai jam irgi gali ką nors „pripaišyti“.
Istorijoje nuneigti Cvirkos paminklo atsiradimo politinio aspekto, žinoma, negalima. Sutapo taip, kad valdžiai reikėdavo kokiu nors būdu prisidengti, legitimuoti savo okupaciją. Man tekę kalbėti su amžiną atilsį Cvirkos žmona. Valdžia vežiodavo (Petrą Cvirką, - aut. past.) po tokias vietas, kurios dvelkė kultūra, pavyzdžiui, Sočį. Žodžiu, jiems buvo užmuilintos smegenys. Iš paskutinio Cvirkos romano galima manyti, kad jis jau daug spėjo pajusti ir suprasti. Gera mums iš 50 metų perspektyvos vaizduoti protingus.
- Jūsų nuomonė dėl Cvirkos paminklo iš savivaldybės kam nors buvo įdomi?
- Ne. Bent jau pakviestų pasikalbėti, tegu sutriuškina mus kaip neteisingai mąstančius, stokojančius politinio budrumo, bet aš turėčiau ką jiems pasakyti. Ne paminklai pakenks jiems, o pakenks jų pačių politinė veikla.
Komentuoja Paulė KUZMICKIENĖ Vilniaus savivaldybės tarybos narė:
- Atminties kultūros darbo grupės išvada yra tokia: Petro Cvirkos paminklą nukelti, tuo būdu sukuriant prielaidas naujai Vilniaus miesto viešosios erdvės tapatybei atsirasti. Nukėlus paminklą nuo pjedestalo, skirti laiko ir lėšų diskusijai su visuomene apie šios skulptūros tolimesnį likimą. Taip pat manome, kad ši miesto erdvė privalo būti skirta visuomenės reikmėms (t. y. neužstatyta), tokiu būdu atveriant galimybes ateityje čia rastis naujoms socialinėms ir kultūrinėms veikloms. Pati balsavau už.
Vilniaus savivaldybės Atminties kultūros darbo grupė
Audronis Imbrasas (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys),
Darius Kuolys (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys),
Paulė Kuzmickienė (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė, darbo grupės vadovė),
Artur Liudkovski (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys),
Gintautas Paluckas (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys),
Gediminas Rudžionis (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys),
Dalia Bardauskienė (Vilniaus miesto savivaldybės mero patarėja),
Tomas Grunskis (architektas),
Antanas Kulakauskas (Vytauto Didžiojo universiteto profesorius),
Eugenijus Manelis (Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos direktorius, istorijos mokytojas),
Maksimas Milta (viešosios įstaigos „Europos humanitarinis universitetas“ atstovas),
Donatas Puslys (viešosios įstaigos „Bernardinai.lt“ vyriausiasis redaktorius),
Vytautas Toleikis (Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos etikos mokytojas),
Skaidra Trilupaitytė (Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja),
Rasa Antanavičiūtė (menotyrininkė),
Nina Mackevič (žurnalistė),
Haroldas Maselis (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir mero
sekretoriato administravimo sekretorius (darbo grupės sekretorius).
Už paminklo nukėlimą balsavimo (ne vardinio) rezultatai buvo tokie: už - 8, prieš - 3, susilaikė - 2, kiti grupės nariai balsavime nedalyvavo.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
