Gyvendami informacinėje visuomenėje nebeįsivaizduojame savęs be mobiliojo telefono ar nešiojamojo kompiuterio. Pripratę bendrauti internetu dažnai nesusimąstome apie informacijos, kurią patys skelbiame, saugumą. Specialistai teigia, jog atsainus požiūris į internete skelbiamus duomenis yra labai aplaidus, mat interneto platybėse informacija išlieka visiems laikams.
Amžina saugykla
Vis dažniau pastebima, jog elektroninis paštas ar socialiniai tinklai mirgėte mirga įvairiausia asmenine žmonių informacija, kurią jie patys skelbia savo draugams ar pažįstamiems. Asmeninės interneto erdvės tampa antrais gyvenimo aprašymais ar net autobiografijomis, nes čia skelbiama informacija gali išlikti metų metais. Tas pats galioja net ir paprasčiausiam komentarui, neapgalvotai paliktam po kitų įrašais ar diskusijų forumuose. Deja, apie tai susimąsto mažuma.
Asmens duomenų apsaugos (ADA) inspekcijos direktorius Algirdas Kunčinas teigia, jog žmonės elgiasi gana neapdairiai su informacija, kurią kelia į internetą. „Tie, kas palieka pėdsaką internete, turi žinoti, kad jis išliks ilgam, o gal net ir visam laikui. Net jei palikote pėdsaką vienur, neišvengiamai jis persikelia į kitas erdves, o išnaikinti tą pėdsaką, yra labai sudėtinga.
Šiuo metu vyksta Europos duomenų apsaugos reforma, kur ši tema yra labai akcentuojama. Tai vadinamasis principas „Teisė būti pamirštam“, kai būtų vykdomos vartotojų teisės ir panaikinama informacija, kurios jie nenori. Tačiau viena yra deklaruoti, kad ištrini, ir kita yra realizuoti šį procesą, kuris yra gana sudėtingas“, - komentuoja A.Kunčinas.
Nubausti sunku
Specialistas teigia, jog ADA susilaukia su duomenų privatumu susijusių skundų. Tačiau tai gana sunki situacija, ypač jei konfliktas susijęs su užsienio šalių atstovais. Tokiu atveju skundai išaiškinami ypač retai. Lietuvos asmenų valdytojams už pažeidimus, numatytus įstatymo, skiriama nei didelė, nei maža bauda - nuo 500 Lt.
A.Kunčinas, paklaustas, ar šiandieninėje informacinėje visuomenėje esame saugūs, tuojau pat atšauna: „Pastarųjų metų ir mėnesių įvykiai aiškiai parodo, kad visa informacija, kuri yra keliama į internetą, yra prieinama kai kurių šalių specialiosioms tarnyboms, o kaip ji panaudojama, lieka neaišku. Šie duomenys guli, o esant reikalui, jie bet kuriuo metu gali būti peržiūrėti.“
Lietuvos kompiuterininkų sąjungos tarybos pirmininko Sauliaus Maskeliūno teigimu, informacijos sklaida internete šiandien yra didelė problema: „Skelbti asmeninių žinių tikrai nereikia. Prieš kažką skelbiant, reikia viską gerai apgalvoti. Tie, kas išmano, tie saugosi, o kas nesisaugo, turėtų pradėti“, - kategoriškai teigia specialistas.
Trūksta informacijos
Specialistas pasakoja, kad populiarusis „Facebook“ socialinis tinklas suteikia galimybę kiekvienam nariui susipažinti su savo duomenimis, atsisiųsti visą informaciją, kurią apie šį žmogų saugoja socialinis tinklas. Tačiau pirmininkas teigia, jog tai gana paini paslauga: „Yra vieta, kur gali atsisiųsti visą informaciją apie save, kurią esi kada nors skelbęs puslapyje. Tačiau ta informacija yra formatuota ir tai, ką atsisiunti, yra tekstinis failas. Verčiant iš vieno formato į kitą, daug informacijos prapuola. Tai, kas yra išsaugoma, yra viena, ir visai kas kita tai, kas parodoma.“ Taip lieka neaišku, kokią informaciją turi socialinio tinklo valdytojai, ir kokia jos versija pateikiama mums, vartotojams. Deja, net ir apie tokią galimybę, kuri turėtų priklausyti vartotojui pagal įstatymą, specialisto teigimu, žino labai maža dalis žmonių. Dažniausiai tik tie, kurie ir dirba tokioje srityje. S.Maskeliūnas atskleidžia ir dar vieną internete slypinčią įdomybę - egzistuojantis tinklalapis archive.org veikia kaip tikrų tikriausia internetinė laiko mašina. Šis puslapis veikia istorijos atgaivinimo principu. Čia karts nuo karto fiksuojami kai kurie informatyvūs ir gausiai lankomi puslapiai. Be didelio vargo galite pažiūrėti, kaip atrodė naujienų portalai ar kiti Jums įdomūs puslapiai prieš dešimtmetį ir daugiau.
Įsilaužti paprasta
Turbūt daugelis bent kartą esate gavę elektroninius laiškus su įvairiomis reklamomis produktų ar įmonių, apie kurias niekada nežinojote. Žmonės susimąsto, iš kur tokie verslininkai gali turėti jų asmeninius elektroninius paštus. Kompiuterininkų atstovas tai paaiškina labai paprastai - nusikalstama veika. Specialistų teigimu, tokio tipo kriminalinė rinka, kai milijonais perkami telefonų numeriai ar elektroninio pašto adresai, pasaulyje tik plečiasi. Verta susimąstyti ir apie asmeninių duomenų saugumą, pabrėžia specialistas. Pasak jo, jeigu įsilaužiama į saugumo tarnybų bazes, tai įsilaužti į kompiuterį tuo besiverčiantiems žmonėms nėra joks iššūkis, teigia specialistas.
Rasa KARALIENĖ, Ryšių reguliavimo tarnybos atstovė:
Privatumo politika, savo duomenų saugojimas, atsargus elgesys su nepažįstamaisiais - pagrindinės taisyklės, kurių turi laikytis kiekvienas žmogus, besilankantis socialiniuose tinkluose. Labai svarbu žinoti ir išaiškinti vaikams privatumo politikos prasmę: juk tu eidamas gatve visiems garsiai nešauki, koks tavo vardas, kur tu mokaisi, kokie tavo hobiai, su kuo tu draugauji, kur ilsiesi ir t. t. Taip ir socialiniuose tinkluose - saugoti savo privatų gyvenimą būtina.
Tas pats ir su duomenų saugojimu. Dėti pačias įvairiausias nuotraukas į internetą, kuriose aiškiai matyti veidas, mažų mažiausiai neprotinga. Niekada negali žinoti, kur ta nuotrauka atsidurs plačioje interneto erdvėje.
Dažnas paauglys nesusimąsto, kad jo vakarėlio nuotraukos, atsidūrusios internete, liks ten amžiams ir nežinia, kokiame kontekste ateityje jos gali būti panaudotos.
Taip pat negalima pamiršti apie elgesį su nepažįstamaisiais. Nepažįstami žmonės virtualioje aplinkoje gali būti tokie pat pavojingi kaip ir nepažįstami žmonės realioje aplinkoje. Noriu pabrėžti, kad nors ir labai smagu pasigirti, kad tu socialiniame tinkle turi 500 „draugų“, tačiau atmink, kad nusikaltėliai irgi puikiai gali apsimesti tavo draugu ir tyliai stebėti, kaip tu giriesi, kur važiuosi atostogauti su šeima, kada tavo namai bus tušti ir t. t. Verta pamąstyti.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
