Penktadienį uždaromi Šumsko ir Tverečiaus pasienio kontrolės punktai

Šiuo sprendimu siekiama tinkamai reaguoti į geopolitinės situacijos ir grėsmių nacionaliniam saugumui pokyčius bei užkardyti prekių kontrabandą.

Nutraukus vykimą per minėtus PKP, pasienio kontrolę atliekantys pareigūnai bus perkelti į kitus PKP. Transporto srautai bus nukreipti į baigiamą rekonstruoti Medininkų PKP. Medininkų PKP naudojama rentgeno kontrolės sistema, kurios Šumsko ir Tverečiaus PKP nėra.

Šiuo metu per Šumsko PKP vyksta tik lengvasis transportas, per Tverečiaus – lengvasis transportas ir tuščios krovininės transporto priemonės.

Lenkijos pasienyje su Baltarusija veikia vienas PKP, Latvijos pasienyje – du, o Lietuvos pasienyje – šeši.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tvirtina, kad trečiadienį Vyriausybei pritarus dviejų PKP su Baltarusija uždarymui, yra svarstomi ir tolimesni grėsmių scenarijai. Pasak jos, jeigu būtų nuspręsta uždaryti sieną su kaimynine šalimi, tai turėtų būti regioninis sprendimas.

„Šiuo metu pirmiausia kalbame apie regioninį sprendimą. Prieš savaitę turėjau pokalbį su Lenkijos vidaus reikalų ministru ir esame susiderinę, kad šiuo metu mes techniniame lygyje derinamės galimus veiksmus, algoritmus, kaip atrodytų, jeigu būtų priimtas regioninis sprendimas, t. y. jeigu tai darytų vienu metu Baltijos šalys ir Lenkija“, – trečiadienį žurnalistams teigė A. Bilotaitė.

„Labai svarbu, kad jeigu toks sprendimas bus, jog tai būtų ne vienos valstybės, o viso regiono sprendimas. Noriu patikinti, kad techniniu lygiu mes tą dėliojamės, rugpjūčio 28 d. yra numatytas susitikimas Varšuvoje, kuriame dalyvaus Baltijos šalių ir Lenkijos ministrai ir mes susidėliosime galutinius akcentus, kaip turėtų atrodyti visas „sinchronas“, – pažymėjo ji.

Politikė tikino, kad šiuo metu vienas pagrindinių tikslų yra, jog kuo daugiau pasieniečių būtų prie sienos, o ne administracijoje. Ji taip pat akcentavo, kad Lietuva pasienyje turi pakankamą infrastruktūrą, kuri leidžia turėti mažesnį pareigūnų skaičių, tačiau yra daroma viskas, kad pasieniečių prie sienos, kartu su kariuomene, būtų kaip įmanoma daugiau.

„Mūsų pagrindinis akcentas ir tikslas yra, kad kuo daugiau pasieniečių būtų prie sienos, nes mums reikalingas didžiausias skaičius pareigūnų būtent ten. Tai yra daroma nuolat, su mūsų valstybės sienos apsaugos tarnyba dėliojami šie dalykai, kad būtų žmones ne administracijoje, o būtent prie sienos“, – sakė ministrė.

„Taip pat turime infrastruktūrą – sienos stebėjimo sistemas, kas taip pat su fiziniu barjeru mums leidžia greičiau reaguoti. (...) Taip pat yra dronai, sraigtasparniai, visas tas kompleksas mums leidžia reaguoti ir turėti pareigūnų skaičių mažesnį fiziškai, nors darome viską, kad prie sienos būtų maksimalus skaičius (pasieniečių – ELTA), kartu su kariuomene“, – aiškino ji.

Baltarusija Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos piliečiams nuo pernai pavasario yra įvedusi bevizį režimą. Kaip skelbia šios šalies institucijos, tokia galimybe šiemet pasinaudojo 170 tūkst. lietuvių, o remiantis Baltarusijos pasieniečių informacija, iš viso nuo pernai balandžio jau fiksuota virš 400 tūkst. Lietuvos piliečių išvykų į kaimyninę šalį. 

Minskas trečiadienį „nekonstruktyviu ir nedraugišku žingsniu“ pavadino Lietuvos Vyriausybės sprendimą uždaryti du iš šešių pasienio punktų su Baltarusija.

Šios šalies Pasienio komitetas perspėjo, kad tai padidins transporto eiles visomis kryptimis.

„Lietuvos Vyriausybės sprendimas nuo rugpjūčio 18 uždaryti Šumsko ir Tverečiaus kelių transporto patikros punktus su Baltarusija yra eilinis nekonstruktyvus ir nedraugiškas mūsų kaimynų žingsnis“, – savo „Telegram“ paskyroje nurodė Baltarusijos komitetas.

„Dėl punktų uždarymo, transporto eilė didėja ne tik Lietuvos kryptimi. Krovinių perskirstymas kitais maršrutais prailgins procedūras pildant dokumentus, laukimo laiką siekiant kirsti sieną“, – tvirtinama įraše.

ELTA primena, kad Muitinės departamento generalinis direktorius Darius Žvironas yra tikinęs, jog Tverečiaus ir Šumskų kontrolės postų uždarymas krovinių judėjimo per sieną su Baltarusiją nesutrikdytų.

Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad Lietuvai bei kaimyninėms Latvijai ir Lenkijai gali tekti uždaryti sieną su Baltarusija, jeigu saugumo situacija dėl į Baltarusiją atvykusios karinės samdinių grupuotės „Wagner“ taptų itin komplikuota. Visgi, G. Nausėda akcentavo, kad tai būtų kraštutinė priemonė.

Tuo tarpu premjerė Ingrida Šimonytė atsargiai vertino galimybę uždaryti daugiau nei du pasienio kontrolės punktus su Baltarusija. Vyriausybės vadovė atkreipė dėmesį, kad tokie vienašališki sprendimai galėtų neigiamai atsiliepti kitoms kaimyninėms valstybėms. Todėl, pasak jos, atsiradus tokių sprendimų poreikiui, Lietuva, Lenkija ir Latvija sutarė veiksmus koordinuoti.