Pensijų kaupimas keisis: kaip?

Siūloma, kad asmuo, atsisakęs dalyvauti antros pakopos pensijų kaupime, pakartotinai į sistemą automatiškai būtų įtraukiamas tik vieną kartą. Susistabdžiusiems dalyvavimą, automatinis įtraukimas nebebūtų kartojamas, naujai įtraukti asmenys per tris mėnesius galėtų apsispręsti, ar dalyvaus pensijų kaupime, o sukaupusieji iki 10 807 eurų galėtų patys pasirinkti pageidaujamą išmokos rūšį. Dėl šių ir kitų antros pakopos pensijų sistemos pakeitimų esą sutarta su suinteresuotomis institucijomis. Siūlymai bus teikiami Vyriausybei.

„Pagrindiniai dalykai, dėl kurių sutarėme ir su Lietuvos banku, ir su „Sodra" - jog pati sistema turi būti, bet, kad ji būtų patrauklesnė ir žmonės labiau norėtų dalyvauti antroje pakopoje, tai priėjome prie keleto pakeitimų, kuriuos teiksime Seimui", - pirmadienį žurnalistams teigė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus.

„Svarbus dalykas, daug ir diskusijų sukėlęs, kad sukaupus iki 10 807 eurų, būtų leista rinktis pageidaujamą išmokos rūšį pačiam asmeniui. Yra periodinė ir vienkartinė išmoka, ir periodinių išmokų gavėjams pageidaujant, likusi dar neišmokėta suma gali būti išmokama kaip vienkartinė išmoka", - aiškino M.Šiurkus.

Jis pažymėjo, kad tolimesni sprendimai pensijų kaupimo sistemoje priklausys nuo Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo dėl esamos sistemos legitimumo.

„Jeigu KT išaiškins, kad dabartinė sistema prieštarauja Konstitucijai, tuomet turėsime dar kartą ateiti su pakeitimais, ne tokiais, apie kuriuos kalbame šiandien. Priklausomai nuo to, koks bus atsakymas, taip galėsime toliau diskutuoti", - teigė M.Šiurkus.

Tuo metu kalbėdamas apie automatinį įtraukimą į antrąją pakopą jis pažymėjo, kad KT jau buvo pasisakęs, jog tai neprieštarauja Konstitucijai ir pusės metų laikotarpis žmogaus apsisprendimui yra pakankamas.

„Jeigu yra atvejų, kai žmogus nepamatė žinutės, tada yra patenkinamas jo prašymas ir jis nėra įtraukiamas", - sakė viceministras.

„Vakaro žinios" primena, kad Pensijų kaupimo įstatymu nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo pakeistas II pakopos pensijų kaupimo modelis. Visi, jaunesni nei 40 m. iki 2019 m. nedalyvavę II pakopos kaupime, yra automatiškai įtraukiami į II pakopos pensijų kaupimą, atsisakymo atveju automatinis įtraukimas kartojamas kas 3 metus iki 40 m. amžiaus.

Dalyvaujantys II pakopoje toliau kaupia savo lėšomis visa apimtimi (t.y. į dalyvio pensijų fondo sąskaitą bus pervedama 3 proc. nuo darbo užmokesčio) ir papildomai gauna valstybės skatinamąją 1,5 proc. įmoką, apskaičiuotą nuo metų šalies vidutinio darbo užmokesčio.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė kritiškai vertina ministerijos pristatytus planuojamus pakeitimus antroje pensijų pakopoje.

„Kosmetiniai pakeitimai nuraminti visuomenei. Iš esmės žmogus kaip liko su dabartine padėtimi, taip ir liks.

Esu šokiruota, kad ministerija konsultavosi su Lietuvos banku, dar pora institucijų, bet nerado laiko pasikonsultuoti su socialiniais partneriais. Trišalėje taryboje šis klausimas išvis nebuvo svarstytas, niekas apie tai nežinojo ir ši konferencija - kaip perkūnas iš giedro dangaus", - žurnalistams teigė I.Ruginienė.

Ji aiškino, kad automatinis įtraukimas į pensijų kaupimo sistemą yra nesąžiningas, o argumentas, jog didesniems pokyčiams reikia laukti KT sprendimo yra nesuprantamas.

„Automatinis įtraukimas lieka, tai reiškia, kad vis tiek du kartus automatiškai žmonės bus įtraukinėjami, kas yra absoliučiai nesąžininga.

Nelabai suprantu, kodėl turime KT sprendimo laukti, čia visiškai nesusiję ir skirtingi dalykai, nes mes kalbame apie sąžiningumo klausimą, ar sąžininga šios dienos sistema, ar ne", - pažymėjo profsąjungietė.

I.Ruginienė tikina, kad automatinio įtraukimo turėjo būti atsisakyta „jau vakar" ir tai turi tapti visiškai savanoriška sistema.

„Žmogus turi pats apsispręsti, taip, kaip ir buvo anksčiau padaryta. Privatūs pensijų fondai turi pajudinti savo tam tikras kūno dalis ir įtikinti žmogų, kad jam tai yra naudinga ir žmogus turi dalyvauti privačioje pensijų kaupimo sistemoje. Dabar toliau žaidžiama į vienus vartus ir visi sprendimai (pamatysite, ir KT sprendimas nieko nepasakys) žaidžia privačių pensijų fondų naudai", - teigė ji.

Ekonomistas prof. Romas Lazutka taip pat sako, kad ministerijos siūlomi pakeitimai esminių problemų nesprendžia. Pasak jo, pagrindinės problemos yra dėl grąžos iš investicijų, kuri smarkiai atsilieka nuo algų augimo.

„Kad atsiimti leidžiama - tai gerai, kad retinamas įtraukimas - irgi yra gerai, bet esminės sistemos problemos nesusiję su tuo. Esminės problemos yra grąža iš investicijų, kuri smarkiai atsilieka nuo algų augimo, kurias turi pakeisti išmokos iš tos sistemos, tai matoma jau du dešimtmečius. Ta grąža yra tokia, kad netgi tie, kurie gauna anuitetus, jie yra visai nereikšmingi. Vidutinis anuitetas Lietuvoje yra apie 60 eurų per mėnesį, o žmonės uždirbo ir sukaupė gana daug, nes gaunantys anuitetus gaudavo pačias didžiausias algas", - akcentavo jis.

Profesorius aiškina, kad valstybės finansavimas pensijų sistemoje yra nepagrįstas todėl, kad dalis sistemoje dalyvauja, o dalis - ne.

„Vienais mokesčių mokėtojais yra remiami kiti, kurie nebūtinai yra skurstantys. Kada yra skurstančių, yra pateisinama, bet kai remiami žmonės vien dėl to, kad prieš tai dalyvavo antroje pakopoje, tai nėra pagrįsta.

Pakeitimai, kuriuos reikėtų padaryti - atsisakyti valstybės finansavimo ir leisti žmonėms jeigu ne visai išeiti, tai bent sustabdyti kaupimą tiek, kiek jiems reikia, kiek jie nori", - pabrėžė jis.