Popieriuje surašyta, realybėje - neveikia

Po to, kai Vilniuje moteris, įtariama, nuskandino dvi savo mažametes dukras, viešojoje erdvėje kilo klausimų, ar Lietuvoje yra pakankamai pagalbos priemonių su pogimdyminiais sunkumais susiduriančioms mamoms.

SAM Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas pažymi, kad visos gimdyvės, išleidžiant jas iš ligoninės, pirmiausia yra informuojamos apie pogimdyminės depresijos simptomus ir kur kreiptis pagalbos. Taip pat, akcentuoja I.Rubikas, tai atpažinti mokosi vis daugiau su moterimis ir nėščiosiomis dirbančių sveikatospriežiūros sistemos specialistų, jaunoms mamoms taip pat yra galimybė gauti psichologo pagalbą.

Pačių gimdyvių pasakojimu, joms geriausiu atveju įteikiamas lankstinukas. Retai kas pasiteirauja, kaip moteris jaučiasi ne fiziškai, bet emociškai.

Visgi I.Rubikas pripažįsta, kad šeimų ir gimdyvių priežiūros praktika šalyje dar tik pradeda formuotis.

„Esame proceso eigoje. Dar tik keli metai, kai mes apskritai Lietuvoje kalbame apie tokią problemą, veiksmai prasidėjo ir jie dar tikrai nėra pasibaigę. Tiek mokymai, tiek šeimų lankymas, tiek informacijos sklaida - praktika vis dar klostosi, mokymai vis dar yra vykdomi ir tikrai ta problema dar nėra užbaigta ir išspręsta", - „Eltai" teigė I.Rubikas.

„Daug iššūkių kelia ir visuomenės neigiamos nuostatos - dažnai problemos, su kuriomis susiduria mamos, yra nuvertinamos", - pripažįsta I.Rubikas.

Pasak ministerijos atstovo, šiuo metu Lietuvoje visos gimdyvės, išleidžiamos iš ligoninės, yra informuojamos apie pogimdyminės depresijos simptomus ir galimą pagalbą. Taip pat pogimdyminę depresiją atpažinti mokosi ir vis daugiau su nėščiosiomis ir naujagimiais dirbančių specialistų, pažymi I.Rubikas.

„Apmokėme apie 700 specialistų apie pogimdyminės depresijos atpažinimą, pagalbos teikimą pirminiu lygmeniu. Tai šeimos gydytojai, akušeriai, akušeriai-ginekologai.

Numatome šiuos mokymus tęsti, nes 700 nėra pakankamas skaičius", - teigė ministerijos atstovas.

„Didesniuose gimdymo namuose turi būti teikiamos psichologo, socialinio darbuotojo paslaugos gimdyvei pagal poreikį", - taip pat akcentuoja SAM atstovas.

Visoms mamoms, esant poreikiui, yra užtikrinama ir psichologinė pagalba.

„Būtent psichosveikatos centruose yra galimybė gauti 10 arba daugiau psichologo konsultacijų, atliekama ir tam tikra diagnostika, kompleksinė priežiūra - tai gali daryti socialinis darbuotojas, gali būti ir slaugytoja", - sako I.Rubikas.

„Jei mama nori anoniminės pagalbos ir nenori kreiptis į specialistus, yra įvairios telefono linijos, veikiančios jau daugybę metų Lietuvoje. Tai - tėvų, vilties, mamų linijos, taip pat yra pagalbasau.lt portalas, kur galima atlikti savęs įvertinimo testą, padedantį suprasti, ar asmuo turi depresijos simptomų. Ir jei turi, jis nukreipiamas toliau konkrečiai pagalbai gauti", - anoniminės pagalbos jaunoms mamoms priemones įvardijo I.Rubikas.

SAM atstovas atkreipia dėmesį, kad keliomis sveikatos priežiūros sistemos sukurtomis priemonėmis gali naudotis ne tik mama, bet visa šeima.

„Yra ir šeimų modelis, pilotuojamas šiai dienai 16 savivaldybių, kur jaunoms mamoms ir kitoms, kurios turi tam tikrų socialinės rizikos veiksnių, teikiama tokia gana intensyvi pagalba nuo nėštumo pradžios iki 2 metų po vaiko gimimo. Yra keliasdešimt vizitų į namus, kuriuos atlieka akušeriai, slaugytojai. Iš viso 300 šeimų šiandien gauna tokią pagalbą. Ją numatoma nuo 2025-ųjų gegužės teikti visoje Lietuvoje", - teigia I.Rubikas.

Taip pat, atkreipia dėmesį SAM specialistas, pagal ministerijos parengtą aprašą, kiekviena šeima su naujagimiu turi tam tikrą vizitų pas sveikatos priežiūros specialistus grafiką.

„Šeima, žinoma, gali pasirinkti neiti į tuos vizitus, nes tai nėra priverstinės sveikatos priežiūros paslaugos", - sako I.Rubikas.

Trigrašis

Paklausius, ką pasakoja SAM specialistai, atrodo, jog paslaugų mamoms - nors vežimu vežk. Viskas paprastai ir aiškiai surašyta dokumentuose, raštuose, rekomendacijose. O realybėje sutrikusios moters nemato nei artimieji, nei specialistai.