1 nuotr.Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas teigia, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siekį skatinti moksleivius rinktis prancūzų ir vokiečių kalbas bei planus įtraukti lenkų kalbą į antrųjų užsienio kalbų sąrašą galima pavadinti „populistiniu pliurpalizmu“. Pasak jo, tai padaryti būtų sunku, nes lenkų kalbos ugdymo programos šiuo metu nėra, o specialistų, galinčių mokyti, taip pat ne per daugiausiai.
„Trumpai pasakysiu – bent jau šiai dienai to aš negalėčiau pavadinti niekaip kitaip, kaip tik populistiniu pliurpalizmu“, – Eltai komentavo E. Milešinas.
„Pasisakymai šia tema, na, toks vaizdas, kad norima užkaišioti tuščias skyles, kai nėra apie ką šnekėti. Nes, realiai, pirmas dalykas – specialistų tikrai nėra. Tai reikia bent jau ketverių ar daugiau metų investuoti, kad atsirastų mokytojų, kas dirba“, – tikino LŠMPS pirmininkas.
Jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu nėra ir lenkų, kaip antrosios užsienio kalbos, ugdymo programos.
„Ir dar iš kitos pusės, tarkime, lenkų kalba ar ispanų, net programų ugdymui nėra. Kiek žinau, yra vokiečių programa paruošta, prancūzų, o oficialiai ispanų, lenkų ir kitų kalbų net programų nėra. Tai turi būti paruošta programa, kaip bus mokoma ir panašiai“, – pažymėjo E. Milešinas.
„Nėra nei programų, nei mokytojų paruoštų, nieko nėra. Ir mes čia taip paimam ir padarom. Čia nėra taip, kad spragt pirštais ir, kaip toje pasakoje „Lydekai paliepus, man panorėjus“. Taip nėra švietime“, – teigė profsąjungos pirmininkas.
Greitai nebebus kam mokyti rusų kalbos
Profesinės sąjungos pirmininkas atkreipė dėmesį ir į tai, kad neužilgo nebebus kam mokyti rusų kalbos, nes dauguma dabartinių mokytojų greitu metu išeis į pensiją, o jauni žmonės universitetuose nestudijuoja rusų kalbos ugdymo.
„Antras dalykas – rusų kalbos mokytojų yra apie 900, tai dauguma iš jų jau yra netoli pensinio amžiaus. Ir praktiškai čia laiko klausimas, kada keisis. Automatiškai ta kalba, kai nebus pasiūlos, nebus ir ko rinktis“, – komentavo E. Milešinas.
Anot jo, šiuo metu apie rusų kalbos mokyklose mažinimą kalbama tuščiai dėl sudėtingos geopolitinės situacijos. E. Milešino teigimu, jei jau norima sumažinti moksleivių, pasirenkančių rusų kalbą, skaičių, turi būti investuojama į ilgalaikius sprendimus. Jei to nesiruošiama daryti, pasak profsąjungos pirmininko, reikia priimti sprendimą uždrausti rusų kalbą kaip antrąją užsienio.
„Kai neturi ką pasakyti, užkaišioti, dabar populiari tema, aš suprantu, visa ta geopolitinė padėtis, bet toks pasakymas iš tuščio į kiaurą. Jeigu norima tai padaryti, tai turi būti investuojama į ilgą laiko perspektyvą. Arba tada turi visiškai nuspręsti, kad uždraudžiam rusų kalbą, priimam sprendimą, kad to negali būti, tada ir keisis“, – pabrėžė E. Milešinas.
ELTA primena, kad vasario pradžioje premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad Lietuvoje yra nemažai erdvės išplėsti lenkų kalbos, kaip antrosios užsienio kalbos, prieinamumą. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pritarė I. Šimonytei pažymėdama, kad Lietuvoje yra pakankamai lenkų kalbos mokytojų.
Pasak J. Šiugždinienės, ministerija bendradarbiauja su Lenkijos ambasada ir Lenkijos kultūros centru, siekdama moksleiviams pasiūlyti ne tik prancūzų ir vokiečių kalbas, bet ir lenkų.
