4 nuotr.Karantino metu be darbų ir pajamų Lietuvoje liko didelė dalis žmonių. Kai kurie dėl to keiksnoja valdžią, o kiti - ieško būdų prisidėti prie kovos su koronavirusu savo gerumu. Štai ne viename Lietuvos mieste atsiranda geradarių, nemokamai siuvančių ir dovanojančių daugkartines kaukes. „Vakaro žinios“ kalbino iniciatyvų autores. Jos, beje, prisipažino, kad ne visi dovanotas kaukes pasilieka sau, dalis jas tiesiog parduoda.
Vietoj savo verslo - karantinas
Trijų vaikų mama vilnietė Giedrė Pupšienė, prieš kelis mėnesius nusprendė imtis savo veiklos - atidarė siuvimo studiją „Giedrės ARTelė“, tačiau vos pravėrus studijos duris, Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas.
Siūti daugkartinių kaukių moteris neplanavo, tačiau susidūrė su problema, kai ėmė ieškoti apsaugos kaukių savo dukroms. Supratusi, kad kaukių vaikams rasti sudėtinga, moteris nusprendė jas pasiūti. Kaukėmis ji pasisiūlė aprūpinti ir mažus vaikus auginančius draugus. O keliaudama iš namų į siuvimo studiją vis pamatydavo, kad nemažai gyventojų viešoje erdvėje vis dar nedėvi kaukių.
„Pagalvojau, kad artėjant Velykoms galėčiau surengti gražią akciją - pasiuvusi daugkartinių kaukių, iškabinti jas ant durų, kad norintieji galėtų nemokamai pasiimti. Jeigu jie negali nusipirkti, galbūt mano padovanotas nešios ir taip galės būti saugūs“, - „Vakaro žinioms“ pasakojo G.Pupšienė.
Dovanojamos kaukės sudomino kaimynus, tad vienkartinę akciją teko pratęsti. Iš viso G.Pupšienė skaičiuoja nemokamai pasiuvusi pusę tūkstančio kaukių. Dabar eidama į studiją ar iš jos dažnai gatvėje prasilenkia su žmogumi, kuris dėvi jos pasiūtą kaukę.
Tiesa, pasitaikė ir ne itin malonių patirčių. „Vieną sekmadienį palikau namuose pusryčiaujančią šeimą ir išėjau į studiją iškabinti paskutinių 10 kaukių. Būdama studijoje išgirdau, kaip prie durų kalbasi du vyriškiai. Vienas neslėpė, kad pasiims 7 vienetus kaukių ir ketina parduoti po 3 eurus. Kitas, išgirdęs planą, suskubo irgi paimti dvi. Taip ant durų kyboti liko viena kaukė. Buvo nesmagu girdėti šį pokalbį, bet nepykstu. Gal tie žmonės neturi už ką duonos nusipirkti“, - pasakoja Giedrė.
Jauna moteris neslepia, kad ji yra rizikos grupėje, naujasis koronavirusas jai yra ypač pavojingas. Tad tiesiogiai pabendrauti su patenkintais kaimynais ji negali, tačiau dažnai sulaukia padėkos skambučių ir malonių dovanėlių. „Sulaukiau labai daug palaikymo, daug padėkų. Žmonės dėkingumą išreiškia šokoladu, saldainiais, sausainiais, medumi. Namuose augančios smaližės labai džiaugiasi ir leidžia dažniau ištrūkti iš namų į studiją. Labai palaikė ir vyras. Kai gauni tiek daug teigiamų atsiliepimų ir padėkų, kyla daug motyvacijos toliau siūti ir dovanoti.“
Kol kas Giedrė nežino, kaip pasibaigus karantinui seksis jos verslas. Pardavinėti kaukių moteris sako neplanuojanti. Tačiau ji neatmeta, jog daugkartinė kaukė, priderinta prie užsakytos suknelės ar kito drabužio, galėtų būti dovana klientėms. Kaukė taptų ne tik apsaugos priemone, bet ir stiliaus dalimi.
Gerumu užkrėtė ir kitus
O štai Kelmėje gyvenanti Regina Šutaitė daugkartinių kaukių siuvimo ėmėsi kartą gatvėje pamačiusi praeivį su purvina vienkartine kauke. Šiandien ji taip pat džiaugiasi gatvėje prasilenkdama su nepažįstamais žmonėmis, kurie dėvi jos rankomis pasiūtas kaukes.
Dėvėtų drabužių prekyba turgavietėje užsiimanti Kelmės gyventoja R.Šutaitė sako apie siuvimą pradėjusi galvoti kai dėl karantino buvo priversta visiškai nutraukti veiklą. Tuomet moteris nesitikėjo, kad vienkartinė gerumo akcija taip išplis. Iš pradžių ji pasiuvo kaukes savo artimiesiems, kolegoms, o vėliau pasiūlė ir kaimynams. Pasiuvusi kelias daugkartines kaukes iš turimų medžiagų, moteris jas tiesiog pakabino ant savo kiemo tvoros su rašteliu, jog kaukės dovanojamos.
„Pamačiau, kad vos pakabinus ant tvoros kaukes, jos dingsta akimirksniu. Vadinasi, yra poreikis. Ši mintis gimė spontaniškai, nė negalvojau, kad ji taip išsirutulios“, - su nuostaba pasakoja R.Šutaitė.
Žinia greitai pasklido po miestelį, Regina sulaukė užklausų apie kaukių gamybą ir jų kainą. Tačiau pati pajamų dėl karantino netekusi moteris sako apie uždarbį negalvojanti: „Sunkmetis visiems, tad nesinori uždarbiauti iš nelaimės. Mane nustebino kai kurių siuvėjų pateikiamos kainos už kaukes. Jas pasiūti tikrai nesunku. Bandau pasakyti žmonėms, kad tai padaryti gali kiekvienas. Ypač dabar, kai karantino metu turi daugiau laiko.“
R.Šutaitė atvirauja, kad iš pradžių kaukių siūti ji nemokėjo, tad pirmieji egzemplioriai galbūt ir nėra patys idealiausi. Vėliau rankos įgudo. Prie jos iniciatyvos prisijungė ir dar dvi draugės, tad visoms kartu dirbant, kaukių pasiūdavo ir ant tvoros pakabindavo visą šimtą. Dabar poreikis kiek apmažėjęs, tačiau Regina vis dar sulaukia privačių prašymų pasiūti tai vieną, tai kitą kaukę. Dažniausiai kaukių neturi senyvo amžiaus žmonės.
Patenkinti nemokamomis kaukėmis kaimynai ieško būdų, kaip atsilyginti. Tad Regina sulaukia dovanų: ir kiaušinių, ir lašinių, ir saldumynų. Nepažįstami žmonės dovanoja audinių, gumelių, reikalingų kaukėms. R.Šutaitė neslepia, kad toks grįžtamasis ryšys - itin motyvuoja. „Turbūt labiausiai įkvepia, kad prisijungia visai nepažįstami žmonės. Manau, kad šis laikas ir tokios iniciatyvos sujungia žmones ir padaro šiek tiek geresnius. Manau, ir aš pati tapau šiek tiek geresnė, nei buvau iki tol“, - su šypsena sako moteris.
