1 nuotr.Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis atmeta Prezidentūros kritiką, esą Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė nesiėmė reikiamų veiksmų dėl Astravo atominės elektrinės (AAE) keliamų grėsmių. Pasak jo, tiek Lietuvos diplomatai, tiek jis pats daugybę kartų kėlė šį klausimą ir kalbėjosi apie tai su sąjungininkais.
Daukanto aikštė priminė sankcijų AAE klausimą šią savaitę. Užsienio reikalų viceministrui Jonui Survilai nurodžius, kad 2021 m. vasarą Prezidentūra nepalaikė sankcijų baltarusiškų trąšų sektoriui, šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas tikino – tokiuose pareiškimuose nutylima dalis tiesos. Anot jo, vienas konservatorių lyderių nenurodė, kad Prezidentūra ragino imtis veiksmų dėl ribojimų AAE.
Tokie prezidento patarėjo pareiškimai, G. Landsbergio nuomone, yra bandymas nukreipti dėmesį nuo esminio klausimo.
„Yra toks manevras, vadinamas dėmesio nukreipimu – kai tema tampa nepatogi, tada reikia rodyti ką nors kito“, – trečiadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams sakė G. Landsbergis.
„Tai pavadinčiau tokio pobūdžio manevru. Realybėje jis neturi jokio pagrindo“, – pabrėžė jis.
Ministras patikino, kad tiek jis, tiek kiti diplomatai dėjo pastangas dėl sankcijų AAE įvedimo.
„Mūsų ambasadorius ir ambasados atstovai kiekviena proga kėlė Astravo klausimą – kai buvo kontekstas tam tinkamas, savaime suprantamas. Ir aš pats esu tą klausimą kėlęs daugybę kartų“, – aiškino konservatorius.
„Tema, vis dėlto, yra trąšos, sankcijos joms. Tai nebuvo lengvas sprendimas. Gerai, kad kai kurie kolegos turi gerą atmintį ir geba tų klausimų nepamiršti“, – ironiškai apibendrino jis.
ELTA primena, kad pirmadienį užsienio reikalų viceministras J. Survila teigė, jog Prezidentūros atstovai 2021 m. birželį siekė švelninti Lietuvos poziciją dėl europinių sankcijų Baltarusijos trąšų sektoriui įvedimo. Taip politikas teigė liudijo Seimo parlamentinio tyrimo komisijai, besiaiškinančiai Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją ir galimą neteisėtą įtaką įvedant ribojamąsias priemones Aliaksandro Lukašenkos režimui.
Pasak J. Survilos, spaudimą švelninti pozicijas sankcijų klausimu darė prezidento G. Nausėdos patarėjai – viena jų, vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė. Klausiamas, ar tokia patarėjos laikysena susilpnino Lietuvos pozicijas, J. Survila nurodė, kad tai „nepadėjo“ tinkamam Vilniaus interesų atstovavimui.
