Prisipažino žiniasklaida, kuri priklausoma nuo lošimų

Priėmus įstatymo pataisas, Lietuvoje būtų draudžiama azartinių lošimų reklama, išskyrus tuos atvejus, kai azartinius lošimus organizuojančios bendrovės pavadinimas yra ant lošimų organizatoriaus buveinės pastato. Taip pat reklamos draudimas negaliotų tuo atveju, jei informacija apie azartinius lošimus būtų skelbiama lošimų organizavimo vietoje ar leidiniuose, skirtuose tik lošimų verslo specialistams.

Tačiau tokiam siūlymui nepritaria dalis verslo ir netgi žiniasklaidos. Tą pačią dieną, kai Seime turėjo būti pateikiamos naujos pataisos, Seimo nariams buvo išplatintas prašymas atidėti tokį sprendimą. Jį pasirašė Lietuvos verslo konfederacija (LVK), Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA), Lietuvos radijo ir televizijos asociacija (LRTA), dvi didžiausios šalies žiniasklaidos grupės ir daugiau nei 30 žiniasklaidos priemonių.

Gyvena iš lošimo bendrovių pinigų

Seimui skirtame rašte teigiama, kad azartinių lošimų rinkos problemas būtina spręsti kompleksiškai, peržiūrint visą sistemą, o ne priimant pavienius sprendimus. Tuo tikslu prašoma kreiptis į Vyriausybę, kad ji įvertintų ne tik Seimo narių pateiktus projektus, bet ir jų poveikį kitiems sektoriams, pavyzdžiui, žiniasklaidai.

Pasirodo, visuomenės informavimo rengėjams ir skleidėjams azartinių lošimų reklama - svarbus pajamų šaltinis. Ši reklamos rūšis atskirose visuomenės informavimo priemonėse sudaro nuo 5 iki 25 proc. metinių pajamų. „Tad jei būtų priimtas sprendimas pilnai uždrausti šią reklamą, tai būtų ne tik dar vienas pajamų praradimas, bet ir darytų poveikį organizacijų stabilumui, nepriklausomumui. Toks draudimas labiausiai paveiktų nepriklausomą ir savarankišką šalies žiniasklaidą - televizijas, naujienų portalus, radijo stotis, spaudą. Be to, mažiau pelningos žiniasklaidos priemonės susidurtų su dideliais finansiniais sunkumais", - rašoma laiške Seimui.

Sąraše - didžiausi portalai ir televizijos

Socialiniame tinkle pasklido sąrašas žiniasklaidos priemonių, kurios prisipažįsta, kad yra priklausomos nuo azartinių lošimų bendrovių pinigų. Tame sąraše yra LNK ir TV3 kanalų grupės, „Delfi televizija" ir portalas, taip pat 15min.lt, lrytas.lt, vz.lt, zmones.lt ir kiti portalai, „Žinių radijas", „Radiocentras", „Radio R", „Zip FM", „Relax FM", „Rock FM", „Easy FM", „Radio Fiesta".

Nemažai žmonių pastebėjo, kad sąraše yra ir leidinys „Verslo žinios" bei vz.lt portalas. Tačiau pati žiniasklaidos priemonė paneigė paskleistą informaciją. „Verslo žinios" nepasirašinėjo kreipimosi į Seimą dėl planų uždrausti lošimų reklamą žiniasklaidoje ir į šį sąrašą buvo įtrauktos dėl Interneto žiniasklaidos asociacijos komunikacinės klaidos. Sąmoningu sprendimu niekada neturėjome, neturime ir neturėsime lošimų reklamos", - socialiniame tinkle paskelbė žiniasklaidos priemonė.

Toks dalies žiniasklaidos žingsnis sukėlė nuostabą. Tinklaraštininkas Giedrius Alasavičius kėlė klausimą, ką tai sako apie mūsų šalies žiniasklaidos priklausomybes: „Kodėl vienas azartinių lošimų sektorius yra tiek svarbus visai žiniasklaidai, kad ji rizikuoja savo reputacija atvirai užsiiminėdama lobizmu? Nes jei to sektoriaus, kuris realiai visas kabo vos kelių žmonių rankose, pajamos yra tokios kritiškai svarbios - tai mes turime daug didesnę problemą, tai reiškia, kad mūsų žiniasklaida yra netiesiogiai priklausoma nuo vos keleto žmonių."

Kai kas rašė, jog tai yra „žiniasklaidos absurdas", kiti stebėjosi, kodėl tokia žiniasklaida iš viso vadinama nepriklausoma. „Šita žiniasklaida, išskyrus kelis atvejus, yra perkama - parsiduodanti", - rašė vienas internautas. „Teiginys, kad žiniasklaida yra parsidavusi, turi faktinį įrodymą", - komentavo dar vienas žmogus.