Pristatyta šauktinių pertvarka: siūloma trumpinti tarnybos laiką

„Be abejonės, šaukimo sistemos pertvarkos tikslas yra, kad būtų didinamas visuomenės jaunuolių įsitraukimas į visuotinę gynybą. Ir mes norėtume didinti aktyvaus rezervo skaičių. Tiesą sakant, pačių šauktinių skaičių“, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Anušauskas.

„Pertvarka leistų padidinti šaukiamųjų skaičių nuo 3 tūkst. 800 iki 5 tūkst. 2027 metais ir aktyvaus rezervo skaičių, be abejo, irgi ženkliai padidinti iki 2030 metų“, – pridūrė jis.

Ministras akcentuoja, kad siūloma, jog pusė šauktinių po pusės metų būtų priskirti rezervui, o kita pusė karinę tarnybą dar tris mėnesius tęstų savanoriškai.

„Būtų išlaikyta karinio vieneto parengtis ir užtikrintas budėjimas greito reagavimo pajėgose. Ir jie tuos tris mėnesius dar būtų rengiami kaip jaunieji vadai, specialistai, vykdytų užduotis įvairiuose budėjimuose, greito reagavimo pajėgose ir jiems jau būtų mokama profesinės karo tarnybos kario alga. Tai iš esmės tuos tris mėnesius jie būtų kaip profesinės karo tarnybos kariai“, – sakė jis.

A. Anušauskas atkreipia dėmesį, kad atsirastų ir dar trijų mėnesių baziniai kariniai mokymai tam tikras specialybes baigusiems jaunuoliams.

„Trims mėnesiams baziniams mokymams būtų šaukiami tie jaunuoliai, kurie būtų reikalingi kaip specialistai dėl tam tikrų specialybių, kurias jie įgijo, pavyzdžiui, studijų metų. Inžinieriai ir panašiai, galbūt daugiau techninės specialybės“, – sakė ministras.

„Sakyčiau, pakankamai patraukli alternatyva dabartinei sistemai, nes laikas nedidelis, bet baziniams įgūdžiams vėlgi tinkamas laikas sukurti“, – pridūrė jis.

Taip pat, pasak ministro, planuojama ir dar viena alternatyva – tris metus trunkanti karinė tarnyba savaitgaliais.

„Tai trys metai tarnybos savaitgaliais, krašto apsaugos savanorių pajėgose. Pajėgose būtų sukurtos mokomosios kuopos, tam tikro dydžio kuopose turėtų galimybę jaunuoliai gauti karinį rengimą savaitgaliais. Ir, žinoma, kad padaugėtų tų jaunuolių, kurie, manau, ir toliau tęstų tarnybą kaip savanoriai“, – teigė jis.

A. Anušauskas atkreipia dėmesį, kad aktyvaus rezervo koncepcija taip pat keistųsi – ji būtų prailginta iki penkiolikos metų.

„Dabar dešimt. Bet penkis metus tarnyba būtų atliekama kariniuose vienetuose, tiesiog priskirti kariniams vienetams aktyvaus rezervo kariai, o vėliau dešimt metų rengimas planuojamas mokymų doktrinos valdybos mokomuosiuose batalionuose – žinių atnaujinimas. Jei įvyktų tokia reforma, tai kariniai vienetai per metus parengčiai palaikyti kviestųsi 1800 aktyvaus rezervo, o mokymo doktrinos valdybos mokomuosiuose vienetuose iki 3200“, – teigė ministras.

Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (KPKT) direktorius Arūnas Balčiūnas taip pat pozityviai vertina inicijuojama šaukimo į karinę tarnybą modelio pertvarką.

„Kalbėdami su tais jaunuoliais, kurie eina atlikti privalomą karo tarnybą, esame girdėję, kad taip, galbūt tie pakeitimai kaip ir nebūtų problema, būtų galbūt norinčių ateiti. Tame mes matome pozityvo, šiek tiek tokį ir motyvacinį sprendimą, kuris paskatintų jaunuolius eiti tarnauti“, – spaudos konferencijoje akcentavo jis.

KPKT direktorius taip pat sako, jog matytų poreikį ankstinti jaunuolių šaukimą į karinę tarnybą.

„Mes irgi girdime iš tų pačių jaunuolių, kad reikėtų šaukti galbūt greičiau – mokyklą baigi ir iš karto šaukiam. Mūsų pozicija į tą ankstinimą, jauninimą šaukiamųjų taip pat yra pozityvi. Matome, kad tikrai tas ankstesnis pašaukimas motyvuotų kita prasme, mažiau įtakotų jaunuolio ateities planams studijuoti, dirbti, šeimą kurti“, – svarstė jis.

Ragina ieškoti daugiau alternatyvų

Savo ruožtu Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Domantas Katelė palaiko ministerijos iniciatyvą pertvarkyti šaukimo į karinę tarnybą modelį. Visgi jis kelia klausimą dėl alternatyvos trūkumo tiems, kurie negali atlikti karinės tarnybos, bet nori atlikti pareiga tėvynei.

„Mes vis dar neturime tinkamai išvystytos alternatyvos karinei tarnybai. Kasmet alternatyviai tarnauja vos keletas jaunų žmonių. Mūsų nuomone, šitas dalykas privalo plėstis, turi būti gerinama infrastruktūra, neturėtų būti labai sudėtinga užtikrinti galimybę jauniems žmonėms, kurie negali, bet nori tarnauti, atlikti savo pareigą tėvynei ir tarnauti“, – spaudos konferencijoje sakė jis.

LiJOT prezidentas mano, kad visuotinis šaukimas yra tinkamas kelias į ruošiamas reformas, bet, pasak jo, jam taip pat reikia ieškoti alternatyvų.

„Jeigu kalbame apie visuotinį šaukimą, būtina ir yra labai svarbu kalbėti apie alternatyvią karo tarnybą, nes, natūralu, kad kuo daugiau žmonių bus šaukiama, tuo daugiau atsiras žmonių, kurie negali tarnauti dėl religinių ar pacifistinių priežasčių“, – sakė D. Katelė.

„Pats šaukimas ir pačios tendencijos bei ministerijos demonstruojami nauji siūlymai, mūsų akimis, tikrai yra sveikintini“, – pridūrė jis.