Privalomų skiepų nuo koronaviruso įteisinti nepavyko: politikų ir specialistų komentarai

Gąsdino naujais ribojimais

Privalomą vakcinaciją buvo ketinama įvesti asmenims, teikiantiems paslaugas sveikatos priežiūros bei socialinės globos įstaigose, taip pat sveikatos priežiūros įstaigose teikiantiems valymo, maisto tiekimo ar kitas paslaugas bei į namus vykstantiems socialiniams darbuotojams. Buvo siūloma, kad, praėjus trims mėnesiams nuo nušalinimo pradžios, darbdavys galės nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėdamas išeitinės išmokos.

Seimo posėdžių salėje dėl pataisų, kuriomis buvo siūloma medikams ir socialiniams darbuotojams taikyti privalomą skiepijimą nuo COVID-19 ligos, parlamentarų nuomonės kardinaliai išsiskyrė.

Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas akcentavo, kad būtina naudoti visą kompleksą priemonių, užtikrinant kuo mažesnį viruso sklidimą. Parlamentaras įsitikinęs, kad šis įstatymo projektas būtent tai ir daro.

„Šiandieną aš žiūriu į projektą, kaip į priemonę sumažinti visas rizikas, kurios gali atsirasti mūsų gydymo įstaigose, mūsų socialinės priežiūros įstaigose. Kiekviena gyvybė yra verta Seimo narių pastangų imtis priemonių. Jeigu mes nesiimame priemonių, tada santykinai, dalinai mes patys turime prisiimti atsakomybę už mirštančių žmonių skaičių", - akcentavo E.Gentvilas, pridurdamas, kad pernai itin daug mirčių užfiksuota globos įstaigose tarp garbaus amžiaus senolių.

Parlamentarė bei ekonomikos ir inovacijų ministrė „laisvietė" Aušrinė Armonaitė tvirtino, kad medikų bei socialinių darbuotojų pareiga yra padėti kitiems, tačiau esą kai nesiskiepiji ir nesisaugai pats, keli grėsmę tam, kuriam turi padėti bei kurį turi apsaugoti.

Priverstinis skiepijimas, anot politikės, nebūtų prievarta, nes kiekvienas turi teisę pasirinkti - nesiskiepyti ir išeiti iš darbo.

Ministrės teigimu, ūkinių veiklų ribojimas yra susijęs su padėtimi sveikatos sektoriuje - kai sistema perkrauta, nes daug medikų dėl viruso „iškrenta", tenka įvesti ribojimus. Todėl ji kvietė privalomus skiepus palaikyti tuos seimūnus, kurie nenori ūkinės veiklos ribojimų.

Jai antrino frakcijos kolega Kasparas Adomaitis, pasak kurio skiepai 100 proc. neapsaugo nuo užkrato. Tačiau skiepą jis sulygino su vairavimu: esą sumažinus automobilio greitį iki 30 km/val., šimtaprocentinės tikimybės, kad nebus sužaloti pėstieji, irgi nebus, tačiau ji gerokai padidės.

Premjerės agitacija

Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė akcentavo, kad šis įstatymas yra nukreiptas į tai, kad medikai galėtų sklandžiai dirbti savo darbą.

„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad profilaktinis sveikatos tikrinimas ir tam tikri veiksmai, kurie turi būti atlikti, pasitikrinta nuo tam tikrų ligų, nėra kažkoks šio amžiaus išradimas. Daugelyje veiklų nėra galimybės dirbti, jeigu nėra sumažinta rizika, jog žmogus gali sirgti kažkokia visuomenei pavojinga liga. Šiuo atveju mums labai svarbu, kad medikai galėtų savo darbą dirbti ramiai ir sklandžiai ir kad kuo mažiau jų patirtų riziką būti hospitalizuoti, kai jų paslaugos yra kritiškai reikalingos visuomenei dėl didelio atvejų skaičiaus", - sakė ji.

Premjerė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu reanimacijose guli 90 proc. neskiepytų COVID-19 liga susirgusių pacientų. Be to, anot jos, neseniai Europos Komisija ir Europos vaistų agentūra paskelbė, kad du skiepai nuo hospitalizacijos apsaugo 70 proc., o trys - jau iki 90 proc.

Paaiškino, kas yra prievarta

Atsakydamas premjerei, kuri pareiškė, kad stumiamas įstatymas nėra prievarta, Darbo partijos frakcijos Seime narys Mindaugas Puidokas pacitavo komentarą iš Civilinio kodekso:

„Laisva valia - tai esančio normalioje fizinėje ir psichikos būklėje fizinio asmens valia, kuri nėra veikiama grasinimais, apgaule, fizine ar ekonomine priklausomybe nuo kitų asmenų", - pabrėžė parlamentaras.

Jis priminė, kad apie 1500 socialinės apsaugos darbuotojų ir medikų pasirašė peticiją, kuria prašo nepažeisti jų teisių ir nepriimti įstatymo. Kartu jis pacitavo vienos medikės laišką.

„Turime pakankamai atvejų, patvirtintų laboratoriniais tyrimais, kad antikūnų titras po trijų skiepų nustatytas mažesnis nei po dviejų skiepų (net praėjus po antro skiepo 10 ar 11 mėnesių). Kaip tuomet paaiškinsite: ar asmenų po dviejų skiepų antikūnai kitokie ir blogesni nei po trijų? Turime gana daug atvejų ir jų nuolat daugėja, kai tiriant antikūnus jie randami pas neskiepytus ir jokių simptomų nejutusius ar minimalius simptomus jutusius asmenis", - skaitė M.Puidokas, pridurdamas, kad „šis įstatymo projektas yra pasityčiojimas iš medikų, nes nepasitikima jų kompetencija".

Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis sakė, kad įstatymo pataisos skaldo visuomenę, politikus ir yra nereikalingas. Jo duomenimis, tik apie 1 proc. gydytojų, kurie tiesiogiai dirba su pacientais, yra nepasiskiepiję nuo COVID-19.

„Mūsų visa ugnis nukreipta į tą visuomenės dalį, kuri yra sąmoninga ir padeda kovoti su COVID-19", - sakė jis.

Apsigalvojo

Kritikos negailėjo ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narė Orinta Leiputė - ne dėl to, kad nevertintų COVID-19 keliamos žalos, bet dėl neaiškių ir kintančių Vyriausybės sprendimų. Jai antrino Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos" seniūnas Saulius Skvernelis, iš pradžių sakęs, kad įstatymą palaikys, bet apsigalvojo ir susilaikė.

„Prisidėjo sveikatos apsaugos ministro komunikacija, kuris nesuprantamai kas savaitę keičia nuomonę nuo Galimybių paso iki skiepų reikalingumo. Tas abejones ir sumaištį įneša pats sveikatos apsaugos ministras", - savo apsisprendimą paaiškino S.Skvernelis.

Interviu kalbamės su Eduardu VAITKUM ir Saulium ČAPLINSKU:

Lietuva, palyginus su Šveicarija, Jungtine Karalyste ar Švedija, lieka tarp šalių, kurių piliečiai, pasaulyje plintant „Omikron" atmainai, tramdomi itin griežtai. Kai kurie Vokietijos mokslininkai siūlo mažiau saugotis ir leisti žmonėms persirgti ganėtinai lengvu „Omikron", kad natūraliai susiformuotų imunitetas prieš COVID-19. Panašiai galvoja ir Šveicarija bei Jungtinė Karalystė. Britai atsisako kaukių, skiepų paso, o šveicarai jau netestuoja į jų šalį atvykstančių persirgusiųjų ir paskiepytųjų. O mes įvedame respiratorius ir vos neprivertėme skiepytis to nenorinčius medikus bei soc. darbuotojus. Gal mes tampame pačia bailiausia šalimi?

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Eduardas Vaitkus buvo kritiškas:

„Tikėtina, kad „Omikron" bus kaip gyva vakcina nuo kovidinės infekcijos. Persirgsime „Omikron" visi, įgausime platų atsparumą koronavirusui ir sirgsime kuo lengviau ir paprasčiau.

O kad mūsų valdžia nori priverstinai skiepyti medikus, socialinius darbuotojus baugindami „Omikron", nors dabartiniai skiepai nepritaikyti apsaugoti nuo „Omikron", tai yra valdžios prievarta prieš Lietuvos žmones. Aš medicininio atsakymo neturiu. Ne medikai, bet Seimo nariai nusprendė, kad jie turi daugiau žinių už medikus, kad medikai mažai supranta apie mediciną, kad jie turi būti prievarta paskiepyti.

Tikimybė numirti nuo „Omikron" yra tokia pati kaip nuo gripo. Dešimt kartų mažesnė nei nuo „Delta" atmainos. Vėlgi pasiskiepyti nuo „Omikron" anksčiausiai bus galima kovo-balandžio mėnesiais, senosios vakcinos nuo COVID-19 prieš šią atmainą nėra veiksmingos."

- Bet vakcinų dar turėsime labai daug.

- Aurelijus Veryga, kai buvo ministras, labai didžiavosi kad užsakė 9 milijonus „Pfizer" dozių, kai turime 2,7 milijonus gyventojų. Kiekvienam tenka 3 dozės, įskaitant ir vaikus. Pernai gruodį pasaulyje 100 milijonų vakcinų nuo COVID-19 dozių buvo sunaikinta, nes neturtingos pasaulio šalys atsisakė pirkti vakcinas su besibaigiančiu jų galiojimo laiku. O mūsų politikai savo veiksmais prievartauja medikus, gąsdina, jog atims iš jų pragyvenimo šaltinį, jei nesusileis dar vienos dozės.

Jie, politikai, apsimeta, kad supranta apie mediciną daugiau nei medikai. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (VASPVT), veikianti prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), konstatuoja, kad kovidiniai ligoniai gydomi pagal sveikatos apsaugos ministro rekomendacijas. Pabrėžiu - rekomendacijas! O tai nėra privalu. Vaistas - pagal ministro rekomendacijas. Tad, jei daktarai vykdo ministro nurodymus, tai visų šalies kovidinių ligonių gydymą vykdo ministras. Ne daktarai.

Virusologas, profesorius Saulius Čaplinskas nemano, kad kitų šalių patirtis yra savaime pritaikoma Lietuvai:

„Aš, remdamasis AIDS pandemijos ir kitų pandemijų patirtimi, manau, kad vienos šalies patirties kovojant su pandemija negalima aklai pritaikyti kitoms šalims. Kiekviena šalis turi skirtingas ekonomines, socialines sąlygas, pandemijos suvaldymas labai daug priklauso ir nuo vietinių žmonių elgsenos. Iš esmės mums jau reikia išmokti gyventi naujoje realybėje, kai nuo tavo elgsenos priklauso, ar neplatini infekcijos kitiems, ar stiprini savo imunitetą.

Užtat šalys, kurios, ko gero, savo mentalitetu truputį skiriasi, išeis skirtingais tempais iš pandemijos."

- Kai kurie medikai abejoja, ar dabartinės vakcinos yra prieš „Omikron" atmainą veiksmingos".

- Netiesa! Veiksmingos! Vakcinos, ypač sustiprinamoji dozė (visuomenės vadinama trečiąja doze - red. past.), lemia antrinį imuniteto atsaką. Jis vis tiek sumažina susirgimo sunkia COVID-19 ligos forma tikimybę. Pirmoji sustiprinamoji vakcinos dozė nekelia jokių abejonių, kad jinai naudinga.

Izraelis jau antrąją sustiprinamosios vakcinos dozę inicijuoja, bet apie tai dar nėra rekomendacijų. Gal tik šių metų rudenį bus, ne anksčiau.

Bet, žinoma, kad pirminiam imuniniam atsakui susidaryti prieš patogenus reikia dviejų dozių, o po tam tikro laiko, suleidus sustiprinamąją dozę, susiformuoja antrinis imuninis atsakas. Jis galbūt susiduria su kiek pakitusiu viruso štamu, bet vis tiek sustiprina imunitetą.

- Bet kodėl dalis medikų privalomajam jų skiepijimui priešinasi?

- Čia jau kita šneka. Vieniems galbūt apskritai neaišku, kiek visa tai tęsis. Kiti supranta, kad persirgęs ar pasiskiepijęs jau suaktyvino pirminį ir antrinį imuninį atsaką. Gal tokiam žmogui vertėtų skiepytis tik po metų ar dvejų? Dėl to kai kurie medikai yra prieš, priverstinį skiepijimąsi, kuris būtų vykdomas nepaisant žmogaus imuninės būklės.