Privatizuojamas viešasis sektorius

Statistika liudija, kad vis daugiau sveikatos ir švietimo paslaugų yra patikima rinkai: auga privačių darželių bei mokyklų skaičius, didėja ir gyventojų mokėjimai iš savo kišenės gaunant medicinos paslaugas. Socialdemokratai trims ekspertams uždavė klausimą, ar tai nesukelia pavojų.

Ekonomistas prof. Romas Lazutka pirmiausiai akcentavo, jog viešai nekalbama, kad privatizavimas plinta ne tik privačiose, bet ir valstybinėse mokyklose. Mat kai kurioms valstybinėms mokykloms leidžiama susirinkti vaikus ne pagal jų gyvenamąją vietą, o geriausius. Jis taip pat pabrėžė, kad privatus sektorius švietime praktiškai nereguliuojamas, neskaitant to, kad bent jau yra parengtos bendros valstybinės ugdymo programos. O įsikišimo reikia, kaip kad, pavyzdžiui, jis yra maisto sektoriuje. Profesorius pastebėjo, kad verslininkai tikrai ant maisto pakuočių nenurodytų maisto sudėties, jei valdžia neįpareigotų, kavinės bet kada prekiautų alkoholiu, jei valdžia neįsikištų, o švietime to įsikišimo trūksta.

R.Lazutka akcentavo, kad privačios mokyklos savaime nėra blogis. Pavyzdžiui, EBPO duomenimis, JAV net 95 proc. 15-mečių mokosi privačiose mokyklose, Airijoje ir Nyderlanduose tokių yra po trečdalį. Tačiau jos yra reguliuojamos.

„Neleidžiama kaip Austėjai Landsbergienei imti pinigus ir iš valstybės, ir iš tėvų", - pridūrė ekspertas.

Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto profesorius Gediminas Karoblis sakė, kad Norvegijoje leidžiama steigtis privačioms tik alternatyvios pedagogikos bei religinių bendruomenių mokykloms. Sistema yra konservatyvi ir solidari - mokykloms nustatytos lubos, kiek pinigų gali imti iš tėvų, todėl jos ima daugiau nei dvigubai mažiau nei Lietuvoje, nors norvegai galėtų susimokėti ir daugiau. Ir dar įstatymai draudžia ugdymo įstaigas reitinguoti - taip diegiama mintis, kad geriausia mokykla yra ta, kuri yra arčiausiai namų. Pasak profesoriaus, iš principo taip ir yra.

„Didžiausia Lietuvos bėda - pelno siekimas. Valstybė tai ne tik leidžia, bet ir skatina", - sakė G.Karoblis, išreikšdamas nuostabą, kad kai kuriose Lietuvos mokyklose nuo penktos klasės mokoma tik anglų kalba. Ir išreiškė mintį, jog taip projektuojama darbo jėga užsienio korporacijoms.

R.Lazutka pridūrė, kad, EBPO duomenimis, privačiose mokyklose yra geresni moksleivių pasiekimai tik todėl, kad jos atsirenka geriausius vaikus. O tėvai už tai dar ir susimoka. G.Karoblis patikslino, kad dar ir todėl, jog ten - daug mažesnės klasės nei valstybinėse.

Šeimos gydytojas, Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Kasiulevičius kalbėjo apie savo sritį. Anot jo, didžiausias iššūkis yra neadekvatus viešojo sveikatos apsaugos sektoriaus finansavimas: kur nėra pakankamo viešojo sektoriaus, atsiranda privatus, žmonės mokės pinigus, nes negauna nemokamų paslaugų. Pasak jo, ES sveikatos apsaugai vidutiniškai skiriama 9,5 proc. BVP, Lietuvoje - vos 7,5 proc., tačiau iš jų daugiau nei 1,5 proc. suneša patys pacientai. Todėl Lietuva visoje ES yra garsi didžiulėmis pacientų priemokomis už paslaugas. Kai finansavimas yra neadekvatus, geriausius specialistus vis labiau „susigrobia" privatus sektorius, o tada susiduriame su problema, kaip užtikrinti kokybiškas viešąsias paslaugas.