Lietuvos darbdaviai siūlo vis daugiau laisvų darbo vietų (gegužės pradžioje tokių buvo daugiau kaip 30 tūkst.), tačiau ilgalaikių bedarbių, nerandančių darbo ilgiau nei metus, šalyje nuo praėjusių metų gegužės pagausėjo 3200 ir dabar jų yra 63 200.
Dauguma ilgalaikių bedarbių neturi jokios kvalifikacijos, tačiau tarp jų yra ir tokios kategorijos asmenų, kuriems netinka nė viena pasiūlyta darbo vieta. Darbo biržoje jie registruojasi ne dėl laikinai mokamos nedarbo išmokos, o tam, kad galėtų pretenduoti į socialines pašalpas, nemokamą sveikatos priežiūrą ir kitas gėrybes, kurias sukuria dirbantieji savo mokamais mokesčiais. Visuomenė neigiamai vertina pašalpų gavėjus, vadina juos veltėdžiais, piktžaizdėmis. Tačiau sociologijos mokslų daktaro profesoriaus Romo Lazutkos nuomone, tokia opinija sukuria uždarą ydingą ratą: „Kai pašalpų gavėjai smerkiami, pašalpos mažinamos, nutraukiamas jų mokėjimas, žmonės stumiami eiti dirbti už bet kokią algą. Tačiau būtent pašalpos gali tapti instrumentu padidinti valstybėje algas“.
Pasak jo, kai žmogui, netekusiam darbo, yra galimybė tam tikrą laiką pragyventi iš dosnesnės pašalpos, jis negriebs bet kokio darbo už bet kokią algą, ir darbdavys bus priverstas siūlyti tokį atlyginimą, kad žmogui apsimokėtų dirbti.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
