1 nuotr.Generalinė prokuratūra praneša, kad viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie tai, kad gyventojai ir verslas AB „Energijos skirstymo operatoriui“ (ESO) permokėjo beveik 160 mln. eurų, o permokėtą sumą vartotojams planuojama grąžinti tik per 15 metų, atliks išsamų situacijos vertinimą, po kurio bus sprendžiama, ar būtina taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Savo ruožtu ESO atstovai ketvirtadienį žiniasklaidai išplatintame pranešime teigė, kad Valstybės kontrolė komunikuodama apie atliktą energetikos sektoriaus auditą pateikė visuomenę klaidinančias išvadas.
„ESO vertinimu, Valstybės kontrolė neatsižvelgė į visas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) tuo metu taikytos kainodaros skaičiavimo metodikos ypatumus. Aptariamu periodu (2016–2021 metais – ELTA) išsiskyrė ESO ir VERT požiūriai į taikytą metodiką. Dėl skirtingo metodikos traktavimo ir neva neįvykusio investavimo netgi buvo kilęs teisinis ginčas tarp ESO ir VERT. ESO ieškinį atsiėmė, nes bendrovės prioritetas buvo ir yra kuo daugiau investuoti į tinklo patikimumą.
Bendrovė visus planuotus įsipareigojimus, numatytus ilgalaikiame investiciniame plane, kuris buvo pateiktas ir VERT, įvykdė ir 2016–2021 metais į tinklą investavo 0,8 mlrd. eurų. Per pastaruosius 2 metus investicijos dar išaugo – į tinklą investuota daugiau nei 0,5 mlrd. eurų“, – rašoma pranešime.
ESO vertinimu, neatsižvelgiant į šį kontekstą visuomenei sudaromas klaidingas įspūdis neva bendrovė sąmoningai nevykdė investicijų, nors tai yra netiesa.
„Be to pasirodantys teiginiai, kad bendrovė ESO neinvestavo ir vietoj to mokėjo dividendus, taip pat neatitinka tikrovės. Įmonės pinigų srautuose dividendų išmokėjimui skiriama suma siekia vos dešimtadalį investicijų sumos. Apgailestaujame dėl sukeltos sumaišties“, – teigė bendrovė.
Valstybės kontrolė antradienį paskelbė audito ataskaitą, kurioje teigiama, kad ESO 2018–2021 m. gauta investicijų grąža dėl mažesnių nei numatytas poreikis investicijų į nusidėvėjusį turtą 160,2 mln. eurų viršijo nustatytą dydį.
„Vienas vartotojas už skirstymo paslaugas sumokėjo vidutiniškai 88,8 Eur daugiau, nei turėjo, o 96 proc. susidariusios permokos (153,8 mln. Eur) bus pradėta grąžinti po 10 metų. Nenustačius aiškių kriterijų, kai vartotojų permokėta suma turi būti grąžinta, nėra teisinio apibrėžtumo, todėl vartotojų permokėtos sumos grąžinimas kiekvieną kartą gali būti nukeltas maksimaliam laikotarpiui“, – pranešime cituojamas Veiklos audito 3-iojo departamento vadovas Mindaugas Šalčius.
