R.Jankūno atsakymai LRT žurnalistei J.Tvaskienei

Esminis tekstas žemiau

Rimas Jankūnas: „Pavieniai atvejai - tai ne mokslas. Iš pavienių atvejų galime tokių nesąmonių prisigalvoti, kad numarinsime tūkstančius. <...> Ši liūdna istorija tegu būna paskatinimas pakeisti pasenusį ministro įsakymą (kalbama apie draudimą daryti mirusiųjų nuo COVID-19 autopsijas), nes jeigu mes nesimokome iš pamokų, kurios įvyksta, tai gauname naujų. Ir pačiu liūdniausiu būdu".

Arnas Klivečka: „Negalime žinoti, ar tai susiję su adata, ar ne, bet sutapimų yra nemažai".

Rimas Jankūnas: „Ten tų ID yra beveik 4000, bet iš to niekaip negalima daryti išvadų. Natūralu, kad žmonės ir šiaip miršta, skiepas nuo to neapsaugos. Tas skaičius natūraliai atsiranda tiek paskiepijus, tiek nepasiskiepijus, tad norint kažką sąžiningiau pasakyti, reikia visų mirusiųjų duomenų. Visų mirusiųjų, visų vakcinacijų, kad būtų galima sąžiningai daryti išvadas, o ne skleisti propagandą, parašant, kad per 60 dienų po vakcinos mirė beveik dvigubai mažiau žmonių, negu statistiškai turėjo".

Dėl to prašau LRT paneigti paskleistą melą šioje antraštėje.

Be to, prašau paaiškinti, dėl kokių priežasčių, esant visiškai vienodai situacijai (nesant jokio patvirtinimo, o tik patarimui pagal reglamento 726/2004 5(3) str.), LRT vienu atveju pranešė, kad „EVA gali artimiausiomis savaitėmis patvirtinti „Merck" piliulės nuo COVID-19 vartojimą", o kitu - kad „Pfizer preparatas jau yra patvirtintas Europos Sąjungoje"? Štai lapkričio 23 d. LRT publikacija apie „Lagevrio" („Merck"), o čia - gruodžio 22 d. - apie „Paxlovid" („Pfizer").

Toliau pateikiami R.Jankūno atsakymai į LRT Tyrimų skyriaus jam užduotus klausimus skirtingomis temomis.

Apie grupę „Pandeminiai ieškojimai" socialiniame tinkle „Facebook", K.Zamarytės-Sakavičienės ir R.Aušroto sąsajas su ja ir STI.

- Kiek žinau, ją 2020 m. pavasarį įkūrė grupė žmonių, kurių daugumą sudarė gydytojai, besispecializuojantys epidemiologijos srityje. Jie buvo tarp pirmųjų, pastebėjusių neadekvačią valstybių reakciją į COVID-19. Aš labai džiaugiausi, kai ten buvau pakviestas 2020 m. rudenį, nes atsirado galimybė bendrauti su aukštos kvalifikacijos specialistais ir dalintis su jais patikrinta informacija iš mokslo žurnalų ir kitų šaltinių. „Pandeminiuose ieškojimuose" nebuvo ir nėra nei sąmokslo teorijų kaip kai kuriose kitose grupėse, nei propagandos kaip LRT. Deja, negaliu atkleisti šią grupę įkūrusių žmonių, nes jie patirtų spaudimą darbe, kaip ir kiti žmonės, panašiai mąstę liūdnai pagarsėjusioje Sovietų Sąjungoje.

- Jei (K.Zamarytė-Sakavičienė ir R.Aušrota) jie ir buvo pakviesti, tai gerokai vėliau, praėjus bent metams po grupės įkūrimo. Išsamiau jie papasakojo patys: „.MES. - STI. Dokumentika. 1 dalis".

- Sprendimą steigti (STI) priėmė didelė medikų ir teisininkų grupė, o įsteigė tie, kam buvo patogiausia tai įforminti.

- Tai (kas taps STI direktoriumi) buvo mūsų bendras sutarimas.

- Taip, atlyginimą gaunu ir mielai jį atskleisčiau mainais į LRT tyrimų skyriaus žurnalistų atlyginimų atskleidimą.

- Esama įvairių rėmėjų, STI pateiks finansų ataskaitą įstatymų numatyta tvarka.

- Tai (kas bus STI ekspertai) buvo mūsų bendras sutarimas.

- Labai norėtume tą daryti (mokėti honorarus ekspertams), bet kol kas tokios galimybės neturime. Vis dėlto yra buvę keli atvejai, kai teko samdyti specialistus iš išorės.

- Taip, STI yra skirtingų partijų narių, tačiau nematau jokios prasmės domėtis, kas kuriai partijai priklauso. Kas norėjo pasakyti - pasakė, ir man gana. STI jokiai partijai neatstovauja ir atstovauti nesiruošia. Nė vienas STI steigėjas ar narys nėra deleguotas kurios nors partijos. STI nariai, kaip ir kiti Lietuvos piliečiai, yra laisvi pasirinkti kurią nors partiją ar nepasirinkti jokios. Man nėra svarbu, nei kas kuriai partijai priklauso, nei kas skiepytas, kas neskiepytas. Beje, keli STI ekspertai prisipažino priklausę Laisvės partijai, labai nusivylę ir ją palikę.

- Iš partijų paramos negauname, o rėmėjų partinės priklausomybės netikriname.

- Taip, (advokatas Reineris Fiūlmichas iš Vokietijos vienoje STI konferencijoje) pasisakė nuotoliniu būdu, bet nepaskelbėme, nes buvome sutarę diskutuoti medicininiais ir teisiniais klausimais, o jo pasisakymas išėjo iš už tų ribų. Vis dėlto norėčiau pažymėti, kad jo diskusija su Lenkijos parlamento nariais lapkričio mėnesį yra viešai paskelbta.

Apie vaistus nuo COVID-19 ir ne tik

- Šio vaisto tyrimų duomenys yra tokie, apie kokius papasakojau specialioje „Kitaip TV" laidoje „Sąmokslo teorija". Tai buvo pirmasis geriamasis vaistas rizikos grupėms, skirtas gydyti COVID-19, dėl kurio Europos vaistų agentūra pateikė patarimą pagal reglamento (EB) 726/2004 5(3) straipsnį ir suteikė galimybę ES valstybėms narėms nacionaliniais sprendimais leisti juos tiekti į rinką.

Gruodžio 16 d. Europos vaistų agentūra pateikė patarimą dėl dar vieno geriamojo vaisto („Paxlovid"), kurio klinikinių tyrimų duomenys taip pat rodo sunkios COVID-19 ligos rizikos sumažėjimą užsikrėtusiems rizikos grupių pacientams keletą kartų.

Vakcinų ir minimų vaistų naudą, išvengiant sunkios ligos ir mirties, galima apskaičiuoti pagal Europos vaistų agentūros interneto svetainėje skelbiamus klinikinių tyrimų duomenis - tam reikia paskiepyti kelis šimtus žmonių masiškai (kaip tai daroma dabar) arba gydyti minimais vaistais („Ronapreve", „Regkirona", „Xevudy", „Lagevrio" arba „Paxlovid") kelias dešimtis kruopščiai atrinktų rizikos grupių žmonių. Rizikos grupėms Europos vaistų agentūra priskyrė vyresnius kaip 60 metų, sergančius vėžiu, lėtinėmis inkstų ligomis, lėtine obstrukcine plaučių liga, sunkiomis širdies ligomis ar cukriniu diabetu ir nutukusius.

Pavyzdžiui, pagrindinio „Comirnaty" klinikinio tyrimo metu sunkia COVID-19 liga susirgo 0,01 proc. „Comirnaty" ir 0,36 proc. placebo grupės tiriamųjų, t.y. vakcinos dėka sunkios ligos išvengė 0,35 proc. paskiepytųjų, o duomenų apie apsaugą nuo mirties iki šiol negauta. Apie tai rašoma čia.

O pagrindinio „Paxlovid" klinikinio tyrimo metu sunkia COVID-19 liga susirgo 1 proc. (mirė 0 proc.) „Paxlovid" ir 6,7 proc. (mirė 1,6 proc.) placebo grupės tiriamųjų, t.y. šio vaisto dėka 5,7 proc. pacientų išvengė hospitalizacijos ir 1,6 proc. - mirties.

- Aš informavau apie vaistus, kuriuos galima tiekti į rinką remiantis Europos Komisijos sprendimu arba padarius nacionalinį sprendimą, atsižvelgiant į Europos vaistų agentūros pateiktą patarimą (žr. aukščiau). Taip pat pažymėtina, kad LRT kasdien agituoja skiepytis vakcinomis, kurių klinikiniai tyrimai nebaigti.

- Netiesa (kad EVA vertinimai nebaigti). Trijų iš mano minimų vaistų vertinimus Europos vaistų agentūra jau baigė, o Europos Komisija priėmė sprendimus dėl jų įregistravimo.

Dėl kitų dviejų Europos vaistų agentūra pateikė patarimą pagal reglamento (EB) 726/2004 5(3) straipsnį ir suteikė galimybę ES valstybėms narėms nacionaliniais sprendimais leisti juos tiekti į rinką.
 
Beje, Lenkijos spaudoje pranešama, kad šie vaistai jau tiekiami į jos rinką.

- Ne, neatstovauju (gamintojui „Merck"). Objektyviai pateikiau informaciją apie vaistus, kurie yra skirti išvengti COVID-19 progresavimo iki sunkios ligos, hospitalizacijos ar mirties. LRT ir SAM taip pat linkėčiau remtis objektyviais klinikiniais duomenimis (apsauga nuo sunkios ligos, hospitalizacijos ir mirties), o ne antikūnų kiekio padidėjimu arba iš piršto laužtomis spėlionėmis kaip, pvz., dėl trečiosios ar ketvirtosios dozės veiksmingumo prieš „Omikron".

Prisimenu, kad 2004 m. „Merck" ir „Pfizer" turėjo nemalonumų, kai paaiškėjo, jog ilgai vartojant atitinkamai „Vioxx" ir „Celebrex" padidėja miokardo infarkto ar insulto rizika. Tai normali situacija, kuri iliustruoja, kad ilgalaikiai vaistų pavojai paaiškėja tik praėjus ilgesniam laikui. Deja, kartais, praėjus daugiau laiko, paaiškėja ir manipuliacijos duomenimis.

Apie darbą Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje

- Dirbau 2003-2012 metais. Taip, paskirtas konkurso būdu. Išsamiau mano darbą VVKT žr. „.MES. - STI. Dokumentika. 2 dalis".

- Taip (tuo metu tarnyboje dirbo K.Zamarytė-Sakavičienė ir D.Stakišaitis).

- Duomenis dėl šio preparato „Grasalva" neatitikimo teisės aktams teikė Vaistų registracijos, Ekspertizių, Ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų bei Teisės skyriai pagal kompetenciją. Jokio sprendimo dėl vaistų registracijos nesu pasirašęs remdamasis kelių specialistų raštu. Šį konkretų įsakymą pasirašiau atsižvelgdamas į Vaistų registracijos tarybos išvadas ir Europos Komisijos įspėjimą, ES teisėje vadinamą pagrįsta nuomone, kurioje konstatuotas ES reglamento 726/2004 ir direktyvos 2001/83/EB pažeidimas bei pranešama, kad to nepadarius ji kreipsis į teismą. Deja, tas įsakymas buvo atšauktas, o Europos Komisija kreipėsi į teismą, kuris pripažino Lietuvos padarytą pažeidimą ir priteisė apmokėti teismo išlaidas. Gaila, kad jas apmokėjo mokesčių mokėtojai, o ne asmenys, dėl kurių kaltės žala atsirado.

- Jokie konfidencialūs duomenys niekam nebuvo perduodami.

- Ne, neatstovavau (JAV bendrovės „Amgen"). Kaip aukščiau paaiškinau, tuometiniai „Grasalva" saugumo ir veiksmingumo duomenys neatitiko Europos Sąjungos reikalavimų, o aš dariau tai, ką privalėjau. Tą patvirtino teismas, kuris pripažino, kad Lietuva pažeidė ES reikalavimus. Žr. atsakymą aukščiau.

- Išvykęs buvo ne viršininkas (2007 m.), o Vaistų informacijos ir monitoringo skyriaus vedėjas, kurį tuometinis SAM ministras buvo perkėlęs į viršininko postą, kadangi tuometinė viršininkė Aurelija Kulčickienė-Gutienė buvo nušalinta, o vėliau nuteista dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumentų klastojimo. Taip, atkūriau (ne sukūriau) atstovo spaudai etatą (kuriame buvo įdarbinta buvusi Seimo narė Ramunė Visockytė), nes jis buvo būtinas. Tą patvirtina tai, kad jis tebėra iki šiol, o dauguma panašių institucijų turi tokį etatą ar net kelis. Konkurso tvarka priimama į valstybės tarnybą, bet darbo sutartims šis reikalavimas nebuvo taikomas, bent jau tada.

- Buvau atleistas dėl tuo tikslu atliktos reorganizacijos. 2011 m. tuometinis VVKT vadovas ėmėsi VVKT darbuotojų profsąjungos, kuriai tuo metu vadovavau, teroro, per kelis mėnesius atlikęs apie 10 tarnybinių patikrinimų (visus - prieš profsąjungos narius). Kai nepavyko rasti nei nuodėmių, nei išgąsdinti, nutarė pakeisti VVKT struktūrą, panaikindamas pareigybes, kuriose dirbo jam netinkami darbuotojai. Siūlytos grįžimo sąlygos manęs netenkino, nes nesiruošiau būti sraigteliu sistemos, kurioje ekspertų išvadas lemia VVKT viršininko nurodymai (galiu pridėti viršininko grasinimų ekspertams Vaistų registracijos tarybos posėdžio metu įrašą ir taip pat VVKT viršininko grasinimų gamybinio posėdžio metu įrašą, tik ar LRT užteks drąsos juos paskelbti?).

Apie kitą darbo patirtį ir kvalifikaciją

- Tai aš, baigęs darbą VVKT, kelis metus skaičiau paskaitas VšĮ „Biomedicinos etikos ir teisės institutas" organizuotuose geros klinikinės praktikos mokymuose. VVKT su šiuo institutu nebendradarbiavo. Pasiūlė Kristina Zamarytė-Sakavičienė, su kuria teko daug bendrauti dirbant VVKT, kadangi viena iš mano kuruojamų sričių buvo klinikiniai tyrimai, o ji dirbo geros klinikinės praktikos inspektore. Kristinos Zamarytės-Sakavičienės kvalifikacija buvo vertinama ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje (jai tekdavo atlikinėti Europos vaistų agentūros pareikalautas inspekcijas). Aš ją vertinu kaip talentingą, tvirto charakterio ir išskirtinio darbštumo žmogų. Dirbti su ja yra didelis malonumas, mielai tą dariau, darau ir darysiu toliau.

- Aš dirbu pedagoginį ir mokslinį, o ne praktinį darbą, todėl gydytojo licencijos man nereikia.

- Mano mokslinis laipsnis yra biomedicinos mokslų daktaras, o LSMU dirbu docentu. Vis dėlto dar kartą noriu pabrėžti, kad pasisakydamas viešai naudojuosi akademine laisve ir neatstovauju LSMU pozicijai.