2 nuotr.Į Vilnių galingais, brangiais traktoriais atriedėję ūkininkai taip supykdė interneto influencerius ir sunkaus darbo nežinančius jaunuolius, kad jie žemdirbius iš pradžių bandė niekinti vadindami ponais, atvažiavusiais pasipuikuoti, o šiems išriedėjus pagimdė naują versiją. Viešojoje erdvėje diskutuojama, kad ūkininkų protestas galėjo būti iš anksto suderintas su valdančiaisiais: pastarieji iš pradžių patvirtino daugybę nesąmonių, kurių vos per dvi protesto dienas sutiko atsisakyti. Esą buvo tikslas parodyti, kokie valdantieji yra demokratiški ir lankstūs. Ar tai gali būti tiesa?
- Kiek teisybės yra svarstymuose, kad protesto akcija buvo suderinta su valdančiaisiais? - „Vakaro žinios" pasiteiravo vieno iš protesto organizatorių, Žemės ūkio tarybos pirmininko Igno HOFMANO.
- Tokia nuomonė - visiškai nepagrįsta, nes matote, kokie yra žemdirbių santykiai su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku ir jie nesikeičia visos kadencijos metu. Ir prieš tai vykę protestai rodo, jog įtampa buvo ir anksčiau. Dabar kantrybė trūko galutinai.
Be to, ūkininkai yra labai plačių politinių pažiūrų. Įkalbėti tokį platų ratą dalyvauti valdančiųjų surežisuotuose dalykuose - neįmanoma. Patikėkite, žemdirbių bendruomenę labai gerai pažįstu ir žinau, kaip juos sunku išjudinti. Tačiau dabar buvo tas atvejis, kai akcija kilo iš apačios. Pamenate, pernai pavasarį po nepavykusios K.Navicko interpeliacijos vyko žemdirbių spaudos konferencija, nes premjerė buvo primelavusi, kad žemdirbiai pyksta dėl žaliojo kurso ir panašiai, bandydama pateisinti ministrą. Tai per konferenciją aš ir sakiau: organizacijos jokių akcijų nebenumato, bet jos gali spontaniškai kilti iš apačios, ne iš organizacijų. Taip ir atsitiko, o organizacijos tik tarpininkavo, kad protestas būtų valdomas.
- Kieno reitingai tarp žemdirbių turėtų pakilti? Lankstumą juk parodė ne tik Seimo pirmininkė bei premjerė, bet ir žemės ūkio bei aplinkos ministrai, pripažinę, kad pridarė klaidų, nors būtent dėl jų didžiąja dalimi ir kilo pasipiktinimas?
- K.Navickas, žemdirbių vertinimu, manau, taip ir liks pats blogiausias žemės ūkio ministras iš visų iki tol buvusių. Ką bedarytų, jis nereabilituosis. Vyriausybė, priimdama tinkamus sprendimus, populiarumo gali laimėti.
- O kaip žemdirbių akimis atrodo aplinkos ministras Simonas Gentvilas, kuris inicijavo, jog nulinis suskystintų naftos dujų tarifas nuo šio sausio pasiektų 304,1 euro už toną, tačiau jau po savaitės pareiškė, kad teiks pataisas?
- Teisingai pastebėjote. Mes labai daug dėmesio skiriame K.Navickui, tačiau ne ką mažesnę peklą verda ir S.Gentvilas, tik jis kažkaip visada veikia priedangoje ir lieka šešėlyje. Bet tikrai ir jis žemdirbiams prikūrė ne mažiau problemų. Pamatyti klaidą ir ją pripažinti bei ištaisyti yra daug geriau nei muilinti, tempti laiką, ieškoti keistų argumentų, kaip kad buvo suradęs, esą akcizas reikalingas, nes Lietuvą pasiekia daug rusiškų suskystintų naftos dujų. Po to Vyriausybė pati pamatė, kokią nesąmonę padarė, kai aplinkinėse valstybėse akcizo nėra arba jis yra kelis kartus mažesnis.
- Ar logiška uždėti akcizą vien tam, kad dalis naftos dujų yra rusiškos, jei didžiąją dalį gamina „Orlen Lietuva"? Gal reikėjo ne įvesti akcizą, o su ES derėtis, kad rusiškos dujos būtų įtrauktos į sankcijų paketą?
- Aišku, nelogiška su akcizu kovoti prieš rusiškas dujas. Ir net nereikėjo jokios ES. Lietuva pati galėjo tų dujų neįsileisti, kaip sugebėjo trąšų neįsileisti. Trąšos juk irgi buvo nesankcionuotos, bet sugebėjome jų neįsileisti. Teisingai sakote, kad didžiąją dalį naftos dujų gamina „Orlen Lietuva", o išaugęs jų poreikis atsirado dėl to, kad „Orlen Lietuva" didžiąją dalį dujų dėl karo pradėjo išvežti į Ukrainą, norėdama jai padėti.
Be to, akcizas nekeičia vartotojų įpročių, nes naftos dujoms daug kas neturi alternatyvų. Spardomi savi, o sakoma, kad viskas daroma, jog rusams skaudėtų. Juo labiau kad eiliniai žmonės juk iš Rusijos neperka, tai kodėl jie baudžiami?
- Ar dabar, kai protestas baigėsi, tikite, kad visi 6 kelti reikalavimai bus patenkinti?
- Norėtųsi tikėtis, bet yra ir sudėtingų klausimų. Pavyzdžiui, pienininkystės sektoriaus klausimai, kur yra daug įsisenėjusių problemų. Ne tik pieno supirkimo kainos, bet ir pertekliniai reikalavimai dėl tokių dalykų, kaip mėšlo tvarkymas. Arba Pieno įstatymas, kuris yra įstrigęs. Suprantame, kad gamybos-tiekimo grandinėje yra sudėtinga paskirstyti tą naštą. Bet jau jau dalis problemų tikrai bus išspręsta.
- Vieną iš 6 reikalavimų, atvirai sakant, sunku suprasti. Reikalaujate didesnių pieno supirkimo kainų. Kaip įstatymų leidžiamoji arba vykdomoji valdžia gali priversti verslą už pieną mokėti daugiau? Juk negali būti teisės aktu nustatyta, kad už litrą reikia mokėti, pavyzdžiui, 60 centų.
- Priversti yra sudėtinga, nebent įvesti kainų reguliavimą, bet to laisvoje rinkoje daryti negalima. Bet, kaip sakiau, per Pieno įstatymą galima būtų paskirstyti naštą grandinėje. Be to, yra kiti dalykai, tokie, kaip biurokratijos mažinimas kad ir mėšlo klausimu, kas biudžetui nieko nekainuotų. Pienininkystės sektorius dar ir patiria perdėtą kontrolę, kas irgi kenkia žemdirbiams.
Komentuoja politologas Vytautas DUMBLIAUSKAS:
„Kad ūkininkų protestas buvo suderintas su valdančiaisiais, siekiant padidinti jų reitingus - visiška sąmokslo teorija, aukštas pilotažas, turbūt tik SSRS KGB galėtų taip sugalvoti.
Kodėl ūkininkai vos per dvi dienas privertė valdžią apsigalvoti, kai mokytojai turėjo streikuoti ne vieną savaitę ir tai ne viską pasiekė? Manyčiau, priežastis viena: mokytojai neturi traktorių. Mokytojai yra daug silpnesnė socialinė grupė savo įtakos valdžiai prasme. Ūkininkai yra galingesni. Matome, kad jie užtveria kelius į Paryžių. Jie gali padaryti tokių dalykų, kad valdžiai belieka žiaugčioti.
Aišku, suskystintų naftos dujų akcizo pakėlimas nuo 0 iki 304,1 euro už toną, kai kitur jis yra nulinis arba simbolinis... Nežinau, ar čia aplinkos ministrui Simonui Gentvilui protas buvo pasimaišęs, ar čia interesų grupės suveikė, „Ignitis" interesai. Stebiuosi, kad ūkininkai nereikalavo nei S.Gentvilo, nei žemės ūkio ministro K.Navicko atsistatydinti. Tikrai galėjo reikalauti, gal Ingrida Šimonytė būtų juos paaukojusi, nes jie tikrai ne savo vietoje", - dėstė V.Dumbliauskas.
Politologas nemano, kad vien dėl tariamo lankstumo, pripažinimo padarius klaidų kas nors iš valdančiųjų pasikels reitingus.
„Manyčiau, išloš socialdemokratai ir „valstiečiai", kurie pareiškė inicijuosiantys neeilinę Seimo sesiją dėl ūkininkų problemų. Ne paslaptis, kad mažosiose savivaldybėse dominuoja žemės ūkio verslas. O tų savivaldybių tarybose dominuoja „valstiečiai" ir socialdemokratai. Jie nuopelnus pasiims - esą jų dėka pradėtos spręsti žemdirbių problemos.
O didžiausią klaidą padarė prezidentas Gitanas Nausėda, neatvykęs susitikti su protestuojančiais ūkininkais. Tikrai kokie nors Raseinių gyventojai nebūtų numirę, jei prezidentas būtų atšaukęs vizitą į jų rajoną arba pavėlavęs. Bet čia jo komandos reikalas. Tačiau tarp ūkininkų jo reitingai turėtų kristi, kadangi atrodo, kad Nausėda jų pabūgo. Per žinias vienas jaunas ūkininkas pareiškė, kad ten, kur turi būti kiaušiniai, turbūt nieko nėra. Nausėdą turėjo mintyje. Pasišaipymas žiaurus: atseit, bekiaušis vyras.
Puikiai pažįstate prezidento vyriausiąjį patarėją komunikacijai. Manau, kad tai ir jo klaida. Reikia eiti su žmogumi kalbėtis, nėjimas - viešųjų ryšių stiprybė, nes priešingu atveju visa žiniasklaida parodytų, jog prezidentas ėjo, susitiko, spaudė žmonių rankas. O dabar pasielgė kaip Putinas - išvengė paprastų žmonių", - reziumavo V.Dumbliauskas.
