Sausio 13-osios žmogus? O kur tokį rasti?

Tėvynė mums buvo dėkinga net už parlamento gynėjams atneštą šiltos sriubos termosą. Už kiekvieną karštos kavos gurkšnį. Tėvynė mums buvo dėkinga už kiekvieną pralieto kraujo lašą. Nebuvo jokio skirtumo, kas tu esi ir kur tu esi. Pačiame parlamente ar lauke prie parlamento. Gynėme savo valstybę spontaniškai. O dabar?

Kad per daug nesusigraudinčiau, įjungiu ironiją. Įsivaizduokime, kad Laiko mašina sukeičia dabartinę ir tuometinę valdžią vietomis. Tad kas būtų, jei mes, per tiek laiko dar nenumirę, vėl lauke susirinktume prie parlamento ir prie TV bokšto. Mes - iš 1991-ųjų sausio, tik 27 metais vyresni, o valdžia su visa biurokratija - iš 2018-ųjų sausio. Pvz., sausio 10 d. ar 11 d. Sustotume tose vietose, kur kadaise stovėjome sausio 13 d. Ir uždegtume laužus. Ar pavyktų spontaniškai? Kažin.

Eskadrilės nokautuotas Petras

Susirinkę klaustume, o kur kiti. Dalytumės naujienomis. O kur Petras? O Petras traumuotas per žemės sklypų skraidymo vajų. Viena sklypų eskadrilė, skrisdama iš Skuodo rajono į Trakus, neatsargiai prie Vievio darė viražą ir Petrą užkliudė. O kur Jonas? O Jonas užsienyje. Mažina regionų atskirtį. Anūkus prižiūri ir iš jų angliškai kalbėti mokosi. Kaip krepšinio treneris Šeškus iš savo sūnaus. O Juzė? O Juzė - pasikėlusi, nes jos anūkas ministras. Sakė - lauke nešals, cirko iš savęs nedarys. O kur Morta? O Morta šiemet gavo keliais eurais padidintą pensiją, tai dabar alpsta iš laimės. Išlėkė į parduotuvę saldainių.

Leidimai bei draudimai

Ar pavyktų spontaniškai, neraginamiems susirinkti? Kažin. Pirma, koks nors klerkas, pamatęs mus pro Seimo langą, būtinai praneštų policijai, Sauliui Skverneliui ir ugniagesiams. Kas čia darosi? Kažkokie „dybylai“, valkatos laužus prie valdžios pastato kūrena. Dar padegs. Policija iškart įtartų Susirinkimų įstatymo pažeidimą. Žmonių grupei iš anksto susitarus „nusikalsti“. Pasiteirautų, kas mitingo organizatorius. Spontaniškas? Tokios pavardės nėra. Antra, ar organizatoriai buvo parašę PRAŠYMĄ. Ir ar Vilniaus miesto savivaldybė prašymą maloningai patenkino. Prieš tai susipažinusi su renginio turiniu. Kas po ko kalbės, kas tylės, kas plos ir kokio turinio bus šūkiai. O ugniagesiai išsiaiškino, koks bus laužų ūgis bei storis. Jei ne - pasišalinkite iš viešosios vietos geruoju. Prieš tai, Verygos prašymu, apieškoti, ar neturite kišenėje puslitrio.

Kokio leidimo?! Kokie pertekliniai draudimai suaugusiam žmogui? Sausio 13-osios žmonės protestuotų ir priešintųsi. Siųstų vyrus į parlamentą aiškintis. 1991-ųjų valdžia jiems pritartų. O dabar mes tik nudelbtume akis ir paklustume policijos reikalavimams. O vėliau - ir administracinėms baudoms. O parlamento sekretoriatų poniutės dar pasipiktinusios pasakytų - fui! Be leidimo į parlamentą neįeisite. Visokie mulkiai pas Seimo pirmininką lenda. Dar paltą iš spintos nugvelbs.

Laikai pasikeitė. Tada neprašėme leidimo ginti valstybę. O dabar, jei mus netikėtai užpultų Latvija, dumtume pas Remigijų Šimašių raštiškai prašyti, kad leistų saugoti Seimo rūmus ir LRT pastatą. Bei Edmundą Jakilaitį su Audriumi Siaurusevičiumi. Aiman, kol valdžia tartųsi su VSD, o
E.Jakilaitis - su Žurnalistų sąjungos vadovybe, ar duoti visokiems neaiškiems piliečiams leidimą, Vilnius jau būtų patapęs nauju Rygos priemiesčiu. Nes dabar be prašymų ir leidimų jau negalima. Net į savivaldybes - žmonių vietos savivaldos organus neįeisi. Ir tie organai žmonių baidosi. Dabar visi vaikų turintys piliečiai turi rašyti prašymus, kad gautų vaiko pinigus. O ligoniai - prašymus, kad gautų nedarbingumo išmoką. Gudriai sugalvota, kaip išaukštinti biurokratiją. Jei prašai, vadinasi, jai nusižemini. Biurokratas tampa maloninguoju malonių skirstytoju. Tokiu maloningu, kad net serveriai nuo prašymų užlūžta. O vaiko pinigų prašytojai dar apkaltinami „godumu“. Esą per goduolius IT sistema užlūžta. O kodėl negalima kitaip? Tegul prašymus rašo tie, kurie pinigų atsisako. Pvz., prašau man neduoti nedarbingumo išmokos. Prašau neduoti pinigų už vaiką. Iškart sumažėtų prašymų srautai, o su jais subliūkštų ir biurokratijos pasipūtimas.

Negi palūžome?

Laikai keičiasi spirale. Prieš 27 metus gynėme televiziją nuo desantininkų, o dabar politikai pasišovė apginti televiziją nuo vietinių prodiuserių. Taip kaunamasi, tarsi artėtų tankas. Prieš 27 metus taip energingai pradėjome kovoti su valdininkų privilegijomis, kad paprastas kaimo žvejys net bijo prieiti prie privatizuoto ežero. O elitu tapo visokios „petruškos“. Baisiausia - ranką ištiesiame ne padėti draugui, tautiečiui, bet išlupti iš Europos Sąjungos kuo daugiau paramos. Ir ją „įsisavinti“, paliekant didžiąją dalį paramos „konsultantams“. Et, kadaise buvome oresni. Tačiau laipsniškai šmeiždami, įtarinėdami savo moralinius autoritetus, orumą išdrabstėme iki Prienų krepšinio fenomeno. Lietuvą pavertėme realybės šou dekoracija su statistais. Taip keičiasi orumas. Kadaise nepasidavėme tankams. Vėliau įpratome kaulyti leidimų, pinigų. Iš vietinės valdžios ir iš ES. O dabar žengtas dar vienas nusižeminimo žingsnis. Europa kaulytojams vis mažiau duoda? Maišą užriša? Na, ir kas? Prienai jau keičia kryptį. Kiekvienai savivaldybei derėtų pasikviesti po du krepšininkus iš Amerikos. Ir laukti atbirbiant užjūrio investicijų. Neatbirbs? Tada dar labiau nusižeminsime. Jei Sausio 13-osios žmogaus jau neliko.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“