Seimas siūlo įteisinti „skraidančias gondolas“

Parlamentaras Romualdas Vaitkus registravo Kelių transporto kodekso pataisas (jo iniciatyvą parašais palaiko dar 13 Seimo narių), kad keleivinėms transporto priemonėms turėtų būti priskiriamos motorinės ir elektrinės transporto priemonės, pagamintos keleiviams vežti - ne tik autobusai, troleibusai, lengvieji automobiliai, lengvieji automobiliai taksi, bet ir keleiviniai funikulieriai, kabamųjų lynų kelių keltuvai.

„Keleivinis funikulierius - įrenginys, skirtas žmonių pakėlimui ir nuleidimui vagonuose pasvirusių bėgių keliu, naudojant specialų pavaros mechanizmą, įrengtą ne vagone. Kabamasis lynų kelių keltuvas - lynų kelio vežtuvai (kabinos) yra pakabinti ant vieno arba kelių lynų ir (arba) yra jų traukiami", - skelbiama projekte.

Toks projektas nejučia nukėlė atgal į 2008-uosius, kai tuometinė Vilniaus valdžia buvo subūrusi specialią darbo grupę, kuri privalėjo sukurti viziją antžeminio ir požeminio miesto transporto infrastruktūrai gerinti. Jai vadovavo tuometinis tarybos narys Vladimiras Avinas.

Sostinė, pavyzdžiui, visai rimtai galvojo beveik išnaikinti mieste automobilius bei autobusus. V.Avinas pateikė savo viziją: trys metro linijos, kurios susikerta tarpusavyje.

„Kartu galėtų veikti ULTra PRT, kokie yra Londono Hitrou oro uoste, bei automatiniai metropolitenai, kur traukiniai važiuoja be vairuotojų ir yra valdomi dispečerio per nuotolį iš vieno punkto. ULTra PRT įvažiuotų tiesiai į metro stotis", - dėstė V.Avinas.

Transporto priemonė ULTra PRT - automatiniai, elektriniais bėgiais skriejantys taksi, talpinantys 4-6 žmones. Tokiam automobiliui nereikėtų vairuotojo, o bėgiai judresnėse gatvėse būtų tiesiami aukštai virš žemės. Anot jo, ULTra PRT senamiestyje pakeistų visus maršrutinius autobusus. Liktų tik ULTra PRT ir troleibusai. Kiek milijardų litų visoms naujovėms įdiegti reikėtų - nebuvo skelbta.

Kita sostinės politikų idėja - kad dalį keleivių iš autobusų bei troleibusų perimtų Nerimi plaukiosiantys maršrutiniai laivai. Viena originaliausių 2008 m. sostinėje gimusių idėjų - atkarpą nuo „Avia Solutions Group" arenos, kuri tada dar vadinosi „Siemens" arena, iki Karaliaus Mindaugo tilto įveikti oro gondolomis. Užtektų aukštai virš žemės pakabinti tris lynus, kuriais važinėtų elektrinės gondolos. Trumpos linijos nutiesimas minėtu maršrutu to meto kainomis būtų „tekainavusios" apie 242 mln. litų.

Laimei, šįkart seimūnai ne šias vizijas nori įprasminti, o kur kas apčiuopiamesnius dalykus. Pataisomis norima sudaryti galimybes savivaldybėms funikulierių ir kabamųjų lynų kelių trasas pripažinti reguliariais miesto susisiekimo maršrutais, su tikslu taikyti vienodą bilietų sistemą tarp dabartinių viešojo transporto maršrutų ir dar neįtrauktų į viešąjį maršrutų tinklą - funikulierių ir kabamųjų lynų kelių keltuvų.

„Šiuo metu Lietuvoje yra veikiantys trys funikulieriai ir vienas kabamųjų lynų keltuvas. Du funikulieriai yra Kauno mieste ir vienas Vilniuje. Kauno mieste yra „Žaliakalnio" ir „Aleksoto" funikulieriai, Vilniuje - „Gedimino kalno" funikulierius, o kabamųjų lynų keleivinis keltuvas „Lynų kelias" yra įrengtas Druskininkuose", - dėsto projekto iniciatoriai.

Platesnis maršrutų tinklas, įtraukiant ir pripažįstant funikulierius ir kabamuosius lynų kelių keltuvus viešojo transporto priemonėmis, padėtų užtikrinti ekologišką transporto priemonių sistemos paklausą tarp keleivių, pritraukiant naujus, didesnius keleivių srautus, užtikrinant keleivių poreikius bei mažintų avaringumą, triukšmo lygį bei oro taršą", - priduriama projekte.

Pažymima, kad remiamasi Čekijos sostinės Prahos pavyzdžiu - ten funikulieriai yra įtraukti į bendrą metro, tramvajų, priemiestinių traukinių ir autobusų maršrutų tinklą, juose galioja viešojo transporto bilietai. Ir Italijos, kur kalnų kurortuose kai kurie kabamųjų lynų keltuvai taip pat yra integruoti į vietinio susisiekimo maršrutų tinklą.