1 nuotr.31 parlamentaras teikia Seimo konservatorės Dalios Asanavičiūtės parengtas pataisas, kurioms įsigaliojus didesnė žmonių grupė galėtų įgyti Lietuvos pilietybę. Vienas iš argumentų - to prašo Pietų Afrikos litvakų organizacija.
Pasak D.Asanavičiūtės, pataisų rengimą paskatino „Pasaulio lietuvių organizacijų (Urugvajaus, Brazilijos ir kitų), Pietų Afrikos litvakų organizacijos (iš 60 000 ten gyvenančių žydų 90 proc. kilę iš Lietuvos) kreipimasis, Lietuvos teismų praktika priimant sprendimus dėl Lietuvos pilietybės".
Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą Lietuvos piliečio palikuonis apibrėžiamas kaip iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis. Anot parlamentarės, nuo pat dabartinio Pilietybės įstatymo priėmimo 2010 m. gruodį ši nuostata visoms ją taikančioms valstybės institucijoms buvo aiškiai suprantama. Esą ji reiškė, kad pilietybė gali būti atkurta palikuoniui asmens, kuris turėjo Lietuvos pilietybę bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d.
Tačiau 2017 m. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau LVAT) kartu su nutartimi paskelbė formuluotės interpretaciją, kad nuostata „Asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę" turėtų reikšti tik tuos asmenis, kurie Lietuvos pilietybę turėjo iki pat 1940 m. birželio 15 d., kai Lietuva buvo okupuota.
„Toks teisės aiškinimas taip pat potencialiai visiškai ignoruoja didelę dalį Lietuvos Respublikos piliečių, kuriuos įvairios aplinkybės privertė išvykti iš Lietuvos iki 1940 m. birželio 15 d. ir kurie po 1940 m. birželio 15 d. nebegalėjo grįžti į Lietuvą", - sakoma dokumente.
Esą todėl būtina patikslinti įstatymo lingvistinę formuluotę, kad asmuo, kuris turėjo Lietuvos pilietybę kuriuo nors laikotarpiu iki 1940 m. birželio 15 d. (ir nebūtinai ją išlaikė iki šios datos), arba jo palikuonys turi teisę susigrąžinti Lietuvos pilietybę.
„Tai daugeliu atvejų aktualu gausiai Lietuvos žydų, litvakų bendruomenei, kurios nemaža dalis, išvykusi iki 1940 m. iš Lietuvos, išsigelbėjo nuo Holokausto ir neišvengiamos žūties. Įstatymo pakeitimas, kaip išskirtinis Lietuvos Seimo, valstybės ir Vyriausybės vadovų veiksmas istorinio teisingumo ir palankumo žydų bendruomenei vardan, bus sutiktas itin palankiai visų pasaulinių žydų organizacijų, litvakų bendruomenių", - tikina projekto autoriai.
